Dvylikos Europos šalių modernųjį meną pristatantis projektas "ARTscape" įpusėjo. Šįkart į sostinės "Vartus" pasibeldė Jungtinė Karalystė.
Parodoje "Dislokuoti" šalia fotografijos menininko Rogerio Palmerio "dislokavosi" Londone gyvenanti lietuvė, tarpdisciplininio meno kūrėja, publicistė Paulina Eglė Pukytė.
Netikėtumas tinka Paulinai.
Vasarvidžio išblaškytame, sumažėjusiame ir bažnytkaimiu virtusiame Vilniuje pravėrus "Vartų" galerijos duris, netikėtai užklumpa prietema. "Netikėtumas patinka Paulinai", - šauna į galvą. Ir išties, šioje salėje rodomi keturi P.Pukytės vaizdo darbai. Ankstyviausiame, 2006-aisiais sukurtoje "Neviltyje", netrunki įžvelgti neatitikimą: dainuodama apie atstumtą meilę kurorto kavinės lankytojus iš paskutiniųjų mėgina sužavėti tikro garso grupė. Tačiau aniems - nė motais. Siekdamos kąsnio valgytojų galvos tik linkčioja ir nėmaž nesidomi "nevilties scena". Susidaro įspūdis, kad autorė vaizdą bus sukomponavusi iš dviejų, laiko ir erdvės atskirtų, tikrovės epizodų. Vaizdo darbe "Satyras" (2008) įamžintas angliškoje vejoje besiilsintis vaikiūkštis. Šviesa, regis, sklindanti nuo mėnulio, išryškina jo smakrą, pilvuką, kojas. "Jums atrodo besiilsintis vaikiūkštis? Kitiems žiūrovams atrodė, kad ten guli moteris, - LŽ sakė autorė. - Iš tiesų ten mėnesienoje miega girtas nuogas storas barzdotas vyras. Štai jums ir metamorfozės. Puiku, to ir siekiu. Net pats paprasčiausias vaizdas, epizodas gali būti interpretuojamas labai įvairiai. Savo darbų pavadinimais kreipiu tą interpretaciją viena ar kita linkme. "Satyras", vyriškos energijos simbolis, čia atrodo visai nevyriškai." Gretimoje projekcijoje menininkė atgaivina dar vieną mitologinę būtybę - Scilę. "Tai moteriškos giminės pabaisa, kelianti pavojų keliaujantiesiems pro šalį. Bet čia, mano judančiame vaizde, ji stovi palei apšiurusį poilsiautojų taką, tik vieną kitą įviliodama į savo požemį - viešąjį tualetą. Atidžiau pažvelgus, galbūt mums įprastos tiesos visai nėra tiesos?" - klausė parodos autorė.
Londonui stinga Vilniaus žmonių
Antrojoje salėje pristatomas 2007-aisiais menininkės sukurtas darbas "Naujokė mieste". Galerijos sienas nutūpė raudonųjų žibintų rajono skelbimai. Britės reklamuojasi prabangiai: įmantrūs rašmenys, blizgesys. "Artimasis užsienis" save pristato skurdžiau, matyt, stinga kalbos įgūdžių. O kinės, azijietės skelbiasi tarsi paskubomis, vienos spalvos markeriais. Menininkė sako, kad tautybės šiuose plakatėliuose dažniausiai yra fiktyvios, naudojamos tik kaip stereotipai. Ją šiose ranka rašytose reklamose domina ne tik liaudies dizainas - parinktos spalvos, priemonės, šriftas, - bet ir tai, kad šių užrašų naivi, vaikiška išvaizda (drugeliai, širdutės) ir žodžiai smarkiai prasilenkia su reklamuojamu verslu. Vėl neatitikimas.
Kandžius, satyrinius feljetonus rašančios P.Pukytės parodiniuose darbuose stebina atida detalėms. Atrodo, kad ji lėčiau suka kasdienybės vaizdajuostę, geriau, kantriau įsižiūri į mums įprastus, dažnai nepastebimus dalykus.
Londone gyvenanti menininkė mato daug įdomių dailės parodų, dažnai apsilanko muziejuose. Ji ypač domisi kinu, o Londonas tam - kaip tik. Nacionaliniame kino teatre rodomos įvairiausios retrospektyvos, seni, eksperimentiniai, arthouse filmai. "Tačiau Londone trūksta vieno svarbiausio dalyko: tų nuostabių ir man brangių žmonių, kuriuos pažįstu Vilniuje", - prisipažino P.Pukytė.
Kaledonija
Lydso universiteto Vaizduojamųjų menų katedros profesorius R.Palmeris taip pat neapsiriboja vienu žanru. Pasitelkęs fotografiją, neono iliuminacijas, paišybą ant sienos ir vaizdo meną, jis ieško sąsajų tarp tūkstančiais kilometrų atskirtų pasaulio kraštų. Jo kūrinius, pasak parodos kuratorės Augustinos Matusevičiūtės, galima suvokti kaip kolonizacijos ir migracijos atspindžius. Parodoje eksponuojamos Kolumbijoje, Kuboje, Egipte, Jamaikoje, Malaizijoje, Namibijoje, Panamoje, Pietų Korėjoje ir JAV sukurtos fotografijos. Įamžintos vietos yra palytėtos politinių ir istorinių įvykių, kurie kelia nemažai po pasaulį keliaujančio fotomenininko susidomėjimą.
Pavyzdžiui, R.Palmeris savitai įprasmino perniek nuėjusį Škotijos karalystės mėginimą XVII amžiuje Panamoje įkurti prekybos koloniją, vadintą Naująja Kaledonija. Ji turėjusi tapti prekybos su Tolimaisiais Rytais forpostu. Pasiėmęs maltų augalų ir prieskonių, jis apsilankė Kolumbijoje, Kuboje, Jamaikoje, Panamoje, JAV ir Škotijoje. Šias šalis skalaujančių jūrų pakrantėse iš skirtingų miltelių R.Palmeris sukūrė užrašą "Caledonia" ir, paplautą bangų, įamžino fotokamera.
Augustina
R.Palmeris nefotografuoja žmonių. Užtat jo nespalvotuose darbuose įamžinta vandenynus skrodžianti, nutolusius kraštus suartinanti žmogaus veikla. Ir jos padariniai, pėdsakai. Menininkui įdomi naujų žemių įsisavinimo istorija. "Esu iš šalies, kurioje gyvena daug skirtingų kultūrų žmonių. Kai kurie Didžiojoje Britanijoje tuo piktinasi, bet daugumai - patinka. Įsitikinau, kad iš pradžių kultūras suartino kolonizacija, o vėliau - migracija. Šie dalykai, man regis, yra svarbūs, verti apmąstymo ir menininko žvilgsnio, - LŽ sakė Škotijoje gyvenantis, o Didžiojoje Britanijoje dirbantis fotografas. - Mėgstu keliauti. Kai turiu pinigų ir naujų idėjų - palieku namus." Paklaustas, kas jį atviliojo į Lietuvą, profesorius tarė: "O, tai bus pats geriausias mano atsakymas tau: Augustina."
"Palmeriškai", netikėtai jo fotografijose išdėstyti artimi ir tolimi planai, tamsūs ir šviesūs tūriai. "Savita, įdomu", - tarstelėjo fotomenininkas Artūras Valiauga, vartydamas kolegos darbų knygą.
Žiūrovus pribloškia ant galerijos sienos sukurtas didžiulis mėlynas senovinio laivo, patekusio į pakrantės uolų gniaužtus, piešinys. Tai padidinta 1922-ųjų metų knygos, kurią profesorius R.Palmeris aptiko Trinidade, iliustracijos kopija. Kaip ją kūręs? Pakabinęs didžiulį trafaretą ir ėmęs į jį svaidyti dažų miltelius. Nuobiros liko dūlėti pasienyje. Profesorius tikisi, kad smalsesni žiūrovai jas užmins. Ir istorijos apie smalsumo genamus keliautojus, atrastose pakrantėse palikusius savo pėdsakus, iš dalies pasikartos.
Mindaugas KLUSAS
