Intensyvus šiuolaikinis gyvenimo ritmas turi savo poveikį daugumoje kasdieninių situacijų. Pavyzdžiui, skindamiesi automobiliu kelią mieste greta vairavimo labai dažnai mes dar kalbame telefonu, valgome ir geriame, tvarkome darbinius ir asmeninius reikalus, gražinamės. Esame per daug užimti, kad galvotume apie kažką tokio neapčiuopiamo, kaip aplinkoje kylančių dirgiklių poveikis vairavimo stiliui.
Automobiliui pritaikytą radijo imtuvą mokslininkas Paulas Galvinas pristatė dar 1929 metais. Neskaitant paties automobilio, tai yra vienas svarbiausių išradimų, kadangi visais laikais vairuotojų buvo itin mėgiamas ir nuolatos naudojamas. Muzika lydi mus visą gyvenimą, daugumai ji padeda malšinti stresą, atsipalaiduoti, nusiraminti. Visgi, kaip klausoma muzika gali paveikti vairavimo stilių? Kaip dažnai vairuotojui ji padeda, o kuriais atvejais trukdo? Apie tai kalbėjome su lenktynininkais, vairavimo instruktoriais, mokslininkais ir psichologais.
Charakteris ir nuotaika svarbiau už muzikos stilių
Ralio lenktynininko Arūno Strumskio teigimu, muzikos poveikis vairavimo stiliui neišvengiamas vien todėl, kad esame jausmingi. „Kiekvienas žmogus, o ypač tas, kuris dažnai klauso muzikos, neprasilenkia su jausmais. Važiavimo stilių veikia ne tiek muzikos stilius, kiek žmogaus nuotaika, kurią jis paryškina“, ‒ komentavo lenktynininkas.
Vieno iš perspektyviausių jaunosios kartos lenktynininkų Roberto Kupčiko nuomone, muzikos poveikis labiau priklauso nuo paties vairuotojo charakterio savybių. „Jei važiuoju greičiau, visada išjungiu muziką, nes man ji maišo. Norėdamas atsipalaiduoti, užsileidžiu ką nors ramesnio“, ‒ sakė jis.
Vilniaus miesto Sportinio vairavimo centro vadovo Andrejaus Savčenko teigimu, pasaulyje atliktas ne vienas muzikos poveikio vairuotojo elgsenai tyrimas, tačiau Lietuvoje jie nebuvo daromi. „Yra dvi šio klausimo pusės. Vienas dalykas: žmogus turi savo charakterį ir tai atsiliepia jo vairavimui. Antra vertus, kartais muzika šiek tiek paveikia, paaštrina tuos charakterio bruožus“, ‒ sutiko vairavimo treneris.
Mykolo Riomerio universiteto lektoriaus, psichologo Timo Petraičio teigimu, sudėtinga supaprastinti šį klausimą iki elementarios tiesioginės priklausomybės. „Kad ir kaip norėtume matyti žmogų paprastu ir lengvai prognozuojamu, deja, taip nėra. Dėl to negalime supaprastinti ir sakyti, kad tie, kurie klauso roko, repo ar kitokios garsios agresyvios muzikos – vairuoja greičiau, padaro daugiau avarijų. Muzika gali ir yra vairuotoją veikiantis faktorius, tačiau be šito faktoriaus yra aibė kitų, kurie, greičiausiai, net svarbesni“, ‒ kalbėjo psichologas.
VGTU transporto inžinerijos fakulteto automobilių katedros magistrantas Vidas Žuraulis sutiko, kad muzikos poveikis vairavimui tikrai žymus. „Poveikis be abejo yra. Visų pirma, jis priklauso nuo garso ir muzikos stiliaus. Taip pat, labai svarbu tai, kaip žmogus muziką priima. Jei ji yra kaip fonas, įtaka bus mažesnė, jei žmogus muzikalus, jis gali atsiriboti nuo aplinkos salone susidaręs mini atmosferą“, ‒ kalbėjo automobilininkas.
Muzika ir greičio viršijimas
A. Strumskio teigimu, ryšis tarp muzikos klausymo ir greičio viršijimo ‒ akivaizdus. „Jeigu klausai muzikos ir tuo metu kažkur nusikeli mintimis, greitį viršyti gali nepastebimai. Šiuolaikiniai automobiliai yra greiti ir tai nutinka labai greitai“, ‒ teigė lenktynininkas.
T. Petraičio nuomonė šiuo klausimu buvo kiek kitokia. „Negalime teigti, kad yra būtent šis priežastinis ryšys: klausau agresyvios muzikos, todėl tampu agresyvesnis ir vairuoju agresyviau. Gal yra taip, kad aš kaip asmenybė esu agresyvesnis ir dėl to renkuosi agresyvesnę muziką? Labiau akcentuočiau ne tai, kokią muziką žmogus klauso prie vairo, bet koks jo charakteris, kokia asmenybė ir... kokios nuotaikos jis prie vairo“, ‒ sakė psichologas.
Tranki muzika skatina agresyvų vairavimą
„Kai klausai metalą, roką ar panašaus stiliaus dainų, dažnai esi nusiteikęs pakiliau, nori kažką pajusti, „pakilti į skrydį“. Tada važiuoji gerokai padidintu greičiu. Dažnai klausoma sunkioji muzika gali turėti savo įtaką ir gali įnešti agresyvumo į vairavimą. Natūraliai sukelti norą užlįsti į priekį, aplenkti, pasidemonstruoti. Klausydamas tokios muzikos jauti tarsi savotišką palaikymą“, ‒ kalbėjo A. Strumskis.
„Sunkioji muzika eismo saugumui ir vairavimo stiliui turi didelį efektą. Žmogus vairuoja agresyviau, išskiria save vairavimo aplinkoje, atsiranda didesni kraštutinumai. Tarkime, jei muzika greitesnė, mirksintis žalias signalas jo tikrai nesustabdys“, ‒ teigė V. Žuraulis.
Migdantis ramios muzikos poveikis ‒ taip pat pavojingas
„Sunku pasakyti, kaip yra iš tiesų. Pavyzdžiui, įsijungęs ramesnę muziką, gali paprasčiausiai užsisvajoti ir nepasižiūrėjęs viršyti greitį. Garsi, tranki muzika gali tiesiogiai skatinti greičio viršijimą. Turbūt reikėtų atlikti eksperimentą“, ‒ svarstė R. Kupčikas.
„Rami muzika taip pat gali žmogų paveikti neigiamai. Žmogus gali pernelyg atsipalaiduoti ir prarasti budrumą, jo reakcija sulėtės“, ‒ apie raminančios muzikos poveikį kalbėjo V. Žuraulis.
Svarbu girdėti, kas dedasi aplink
„Jeigu trumpai važiuoji nuo turgaus iki namų, pavargti nespėsi. Kita vertus, per didelį triukšmą gali nesuprasti, kad įvažiavai į duobę, taip galima ir ratą prakirsti. Kyla rizika laiku nepastebėti gedimo ir apskritai negirdėti aplinkos garsų. Taip pat, stengiantis susišnekėti automobilyje, perrėkiant muziką reikės skirti papildomos sveikatos ir dėmesio, kurie bus nukreipti ne į kelią, o kažkur kitur“, ‒ pastebėjo A. Strumskis.
„Garsiai klausoma muzika tikrai gali būti pavojinga, nes tu nieko negirdi. Kažkas gali pypsėti, gali važiuoti greitosios pagalbos automobilis, o tu nieko negirdėsi. Reikia būti budriam, o garsiai užsileidęs muziką nesugebėsi reaguoti į nieką“, ‒ pabrėžė R. Kupčikas.
„Klausydamas muziką dideliu garsu vairuotojas mažiau jaučia automobilį. Nekalbant jau apie tai, kad nebegirdi, kas dedasi aplinkui. Taip pat, labai svarbu, kad jis ne taip greitai sureaguoja į pagalbos tarnybų automobilius ar kitų vairuotojų signalus. Jis gali reaguoti tik į tai, ką mato, nes girdėti nieko negali“, ‒ akcentavo V. Žurailis.
Komfortiška vairavimo aplinka ‒ individuali ir kiekvienam skirtinga
Kalbinami pašnekovai vienbalsiai tvirtino, kad kiekvienas vairuotojas kaip žmogus yra individualus, todėl pats turi spręsti, kokios vairavimo sąlygos jam yra komfortiškos. Išorinės aplinkybės daugeliu atvejų taip pat yra skirtingos. „Ilgoje kelionėje be muzikos gali būti dar liūdniau. Turi kažką klausyti, kai pavargsti nuo tylėjimo ir nuo važiavimo. Reikia kažkokio prasiblaškymo. Tai yra žmogaus balanso ieškojimas, būsenos derinimas“, ‒ kalbėjo A. Strumskis.
„Vairuojant svarbu atrasti optimalią komforto būseną. Būti nei per daug įsitempusiam, nei per daug atsipalaidavusiam. Tokia būsena ateina su laiku. Priprantama prie automobilio, prie savęs vairuojančio konkrečią mašiną. Galbūt atrandama mėgstama radijo stotis ar patinkantis muzikos stilius. Manyčiau, kad daug svarbiau yra išankstinis žmogaus nusiteikimas, jo būsena prieš sėdant į utomobilį ir mažiau svarbu – kokią muziką jis joje klausys“, ‒ pabrėžė T. Petraitis.
Psichologas ragino prisiminti su vairuotojo pažymėjimu kartu gaunamą atsakomybę. „Palinkėčiau visiems, sėdantiems prie vairo, atsakomybės, susikaupimo ir ramybės. Vairavimas yra gana pavojingas užsiėmimas. Kelių pedalų paspaudimu galime sunkesnį nei vienos tonos metalo ir kitokių medžiagų gabalą priversti judėti didesniu nei 100 km/h greičiu, o tai jau didelę jėgą įgijęs objektas, kurį reikia mokėti suvaldyti“, ‒ baigdamas kalbėjo T. Petraitis.