Prasidėjus vasaros sezonui, atėjo eilė dar vienam superherojui. Mes jau matėm gražiai senstantį Indianą Džonsą, skraidantį Geležinį žmogų ar šį savaitagalį magiškai ant aukštakulnių beišsilaikantį ketvertuką. Atėjo laikas dar vienam – pandai ir jos kung fu triukams.
Panda Po (akt. Jackas Blackas) – ne pats darbščiausias gyvūnas. Tiksliau, tai didžiausias tinginys, kokį tik įmanoma įsivaizduoti. Dirbdamas tėvo antino (norėtųsi pamatyti pagrindinio herojaus mamą, jeigu jau įmanomi tokie kryžminimaisi) restorane jis eina iš proto dėl kung fu... ir daugiau nieko. Visgi, likimas iškrečia Po pokštą ir jis tampa Išrinktuoju, kuris privalės įveikti piktąjį kung fu meistrą Tai Langą (akt. Ianas McShaneas), pasprukusį iš kalėjimo, saugomo, nei daug, nei mažai, 1000 sargybinių. Be abejo, niekas pernelyg nesusižavi Po kandidatūra, o ypač – penki geriausi visų laikų kovotojai: Tigrė (akt. Angelina Jolie), Beždžionė (akt. Jackie Chanas), Maldininkas (akt. Sethas Rogenas), Gervė (akt. Davidas Crossas) ir Angis (akt. Lucy Liu), kurie pretendavo tapti Išrinkstaisiais, bei jų mokytojas Šifu (akt. Dustinas Hoffmanas), primenantis tai raudonąją pandą, tai voverę, tai pasenusį japoniškų animacinių filmų herojų Pikačiu. Šifu turės išmokyti Po kung fu kovos meno, bet iki to dar laukia daug „bum“, „ai“ ir „ojoj“...
Šis animacinis rytietiškų filmų, tokių kaip „Girtas Meistas“ ar „Gyvatė erelio šešėlyje“, kuriuose karjeros pradžioj vaidino Jackie Chanas, perdirbinys buvo labai lauktas visame pasaulyje ir, tiesą pasakius, ne be reikalo. Nepaisant to, kad pokštai kartais neatrodo pernelyg originalūs, o ir siužetas šviežiena nekvepia, animacinis filmas suteiks didelį malonumą, ypatingai jaunajam žiūrovui. Pagrindinis herojus išlieka žavus ir mielas, nors filmo metu jis dažnai atrodo panašus į nesubrendusį Šreką. Po įgarsinantis ir daugelyje filmų vienodai kvailai atrodantis Jackas Blackas šįkart savo „ekspresyvia vaidyba“ filmo negadina ir nesivaipo. Gaila tik, kad kiti herojai, išskyrus Šifu, pasako vos po kelis sakinius – akivaizdu, kad žvaigždžių spindesys buvo daugiau reikalingas reklamos kampanijai nei pačiam filmui.
Išvada viena – dėmesio filmas vertas ir ne tik dėl smagios istorijos, bet ir dėl puikios kompiuterinės grafikos, dėl kurios smulkmeniškumo gali pradėti akyse mirgėti. Tačiau išėjus iš salės gali apimti noras pamatyti tiesiog pieštą animacinį filmą. Beje, ar kas atsimenate tokį?
