Kaip jau tapo įprasta, kiekvienais metais Helovyno išvakarėse pasaulyje debiutuoja vis nauja kino filmo „Pjūklas“ dalis.
Taip pat, jau antrus metus iš eilės kino filmų platinimo kompanija „Acmefilm“ ir „Kraujo Donorystės Centras“ organizavo akciją „Ką Pjūklas atima, tu gali išgelbėti!“.
Jos metu visi pilnametystės sulaukę asmenys galėjo tapti kraujo donorais. Spalio 30 dieną visuose Lietuvos „Forum Cinemas“ kino teatruose buvo įsikūrę kraujo surinkimo punktai. Mainais už savo gerumą, visi paaukoję savo kraujo, buvo apdovanoti kvietimais į filmo „Pjūklas VI“ premjerą bei dvejomis plytelėmis šokolado. Kadangi pačiam teko sudalyvauti šioje akcijoje, taigi norėčiau pasidalinti šios akcijos įspūdžiais iš Panevėžio „Forum Cinemas Babilonas“ kino centro.
Visų pirma, vos įėjus į prekybos ir pramogų centro patalpas žmones pasitiko pora vaikinukų, kurie suteikė visą reikiamą informaciją bei palydėjo iki kraujo surinkimo punkto, kuris buvo įsikūręs kino teatre prie pat gėrimų bei užkandžių baro. Kaip ir visada- iš pradžių užpildome anketą, vėliau nustatoma kraujo grupė bei kraujo kokybė, pamatuojamas spaudimas, na, o galiausiai stojame į eilę. Nors pati akcija prasidėjo 16 valandą, tačiau iš pradžių didelio populiarumo nesusilaukė. Atvykau po 18 valandos, tačiau pasiteiravęs ar jau daug žmonių buvo apsilankę, sulaukiau atsakymo, kad aš dešimtas. Tačiau man belaukiant savo eilės, reikalai pradėjo gerėti- eilė pastebimai padidėjo ir daktarams teko pradėti dirbti beveik pilnu pajėgumu. Netgi pačios daktarės stebėjosi iš kur toks didelis akcijos pasisekimas.
Aišku, jog tokie dalykai džiugina, kai žmonės nėra abejingi kitų nelaimėms. Tačiau nebuvo apsieta be šiokių tokių nesklandumų. Buvo pastebėta, kad gultas yra pernelyg aukštai, taigi kraujo ėmimo procedūra užtrunka žymiai ilgiau, nei turėtų, kadangi kraujas teka lėčiau. Kad viskas vyktų greičiau, buvo nuspręsta padaryti antrą gultą, o juo tapo paprastas didelis laukiamojo fotelis. Tada problemos lyg ir išsisprendė. Nežinau, ar vėliau atsirado daugiau nepatogumų, kadangi tuo metu atėjo mano eilė. Išeidamas dar kartelį pasiteiravau koks skaičius donorų yra dabar. Gavau atsakymą, kad dabar eilėje laukia dar devyni žmonės, o iki akcijos pabaigos buvo likę dar apie dvi valandas, taigi donorų skaičius dar turėtų išaugti. Ir tai tik Panevėžio mieste. Mano žiniomis, praėjusiais metais Lietuvoje akcijoje sudalyvavo 99 žmonės. Tačiau šiais metais kraujo donorų skaičius išaugo.
Pasiteiravus akcijos organizatorės kompanijos „ACME“, sulaukiau informacijos, jog Klaipėdoje buvo 18 donorų, Panevėžyje- 21 donoras, Kaune- 28 donorai, Vilniuje- 36 donorai, na, o Šiauliuose- 8 donorai. Viso akcijoje dalyvavo 111 donorų. Lyginant su praėjusiais metais, šis rezultatas tikrai džiugina. Pabaigai belieka tik pasidžiaugti, jog ir Lietuvoje yra kitų nelaimėms neabejingų žmonių, kurie gali paaukoti dalelę savęs dėl kitų gerovės. Juk galbūt ir mums arba mūsų artimiesiems kada nors prireiks panašios pagalbos.
Na, o kadangi visi dalyvavę akcijoje gavo kvietimus į „Pjūklas VI“ premjera, taigi manau, jog reikia išsakyti nuomonę ir apie šį filmą.
Kaip jau matote iš pavadinimo, tai yra šeštoji šio mistinio kriminalinio siaubo trilerio dalis. Šią dalį režisavo nebe David‘as Hackl‘as, o Kevin‘as Greutert‘as. Kiek žinoma, jis buvo pirmųjų penkių „Pjūklo“ dalių montuotojas, tačiau dabar persėdo į režisieriaus kėdę. Tačiau jokių esminių skirtumų nuo praėjusių dalių nepastebėjau, „Pjūklas“ išliko eilinis skerdynių filmas, kuris be šlykščių bei šokiruojančiu scenų, žiūrovui daugiau negali pateikti nieko, kas nustebintų ir įstrigtų į atmintį. Kitaip sakant, tai yra filmų serija, neturinti jokios meninės vertės. Taip, pirmoji „Pjūklo“ dalis tikrai buvo kažkas naujo ir įdomaus, galų gale, ji nebuvo tokia beprasmiška kraujo fiesta, kokia pavirto tolimesnės šio filmo dalys.
Manyčiau, jog tokius filmus su malonumu galėtų žiūrėti nebent žmogus turintis šiokių tokių psichinių problemų, nes asmeniškai man yra nesuprantama, kaip žiūrovui gali patikti scenos, kai filmo veikėjai pjauna mėsa nuo savo kūno (taip, man taip pat pasirodė, jog ši vieta pasiskolinta iš „Venecijos pirklio“), arba stengiasi išsipjauti savo akį, jog galėtų pasiimti raktą esantį akiduobėje. Galbūt aš esu senamadiškas, tačiau aš nesuprantu tokių filmų esmės. Nebent tai yra noras patenkinti savo iškrypusią fantaziją. Vienintelis šio filmo pliusas yra jau minėta kraujo donorų akcija vykstanti visame pasaulyje. Beje, kaip bebūtų gaila, tačiau jau kuriama ir septintoji šios mėsmalės dalis, kuri žiaurumą ir mėsinėjimą perkels į dar aukštesni lygį – 3D. Taigi gerbėjai galės dar labiau džiūgauti matydami į save skriejančias nupjautas žmogaus kūno dalis bei kraujo fontanus. Tikėkimės, jog ši skerdynių serija vėliau nepavirs televizinių serialu, nors panašu, jog jeigu ir toliau kasmet sulauksime vis naujos dalies, tuomet visko gali būti.
Andrius Gubistas
