Šiandien, vasario 24 d., Vilniuje, Taikomosios dailės muziejuje atidaroma išplėsta „Baltų meno“ paroda, kurios lankytojams bus pristatyti vidurinio neolito ir bronzos amžiaus gintaro dirbiniai iš Juodkrantės lobio rinkinio bei baltų meną interpretuojanti šiuolaikinės juvelyrikos kolekcija.
Atidaryme koncertuos folkloro atlikėjos Veronika Povilionienė, Liongina Gudelienė, Jurga Česnienė, Rolanda Valinčiūtė bei saksofonistas Petras Vyšniauskas.
Išplėstame „Baltų mene“ pristatoma 1860–1881 m. surinkto Juodkrantės lobio dalis, kuri nuo 1944 m. laikoma Giotingeno universiteto muziejuje. Kadangi, pasak organizatorių, nebuvo galimybės į Lietuvą atvežti originalių eksponatų, parodos lankytojai pamatys tikslias šios, vienos iš vertingiausių archeologinių gintaro kolekcijų dirbinių, kopijas, kurios kartu su paroda keliaus ir į kitas užsienio valstybes.
Jaunieji juvelyrai – Jurgita Erminaitė, Kristina Dulevičiūtė, Eglė Čėjauskaitė, Vita Lemežienė, Aurimas Lemežis, Marius Būda ir Eimantas Ludavičius parodoje eksponuojamais papuošalais parodys, jog baltiški archetipai yra aktualūs ir šiandien: naujai suskamba šiuolaikinėse formose arba, priešingai, į tūkstantmečių senumo formas įsilieja modernūs motyvai. Naujoji kolekcija papildys parodos dalį, atskleidžiančių vieno, net 3 tūkstančių metų senumo baltiško papuošalo – smeigtuko – istoriją. Metalo menininkai baltų dvasią įkūnijo ir kituose papuošaluose – segėse, auskaruose, grandinėlėse.
Pasak menotyrininkės Jurgitos Ludavičienės, menininkai nesilaiko formaliai atsargaus atstumo nuo istorinio baltų meno - interpretuodami praeitį, jie „čiupinėja“ istoriją – jų sukurta juvelyrika kalba ne tik poetiškai, bet ir šmaikščiai ar su lengva ironija.
Be šių naujų ekspozicijų, iki šiol dar neaplankiusieji parodos „Baltų menas“ galės apžiūrėti nuo neolito iki šių laikų siekiančią gintaro dirbinių ekspoziciją, antropomorfiniais ir zoomorfiniais motyvais dekoruotų papuošalų kolekciją, panagrinėti geometrinių motyvų reprezentaciją baltų mene, paeiti keliu nuo archeologinių papuošalų iki tradicinio kostiumo, susipažinti su smeigtuko istorija, pasigrožėti XII–XV a. LDK diduomenės juvelyrika ir formų gausumu ypač stebinančia žiedų ekspozicija, panagrinėti archeologinių objektų vaizdavimą XIX–XXI a. meninėje kūryboje.
300 kv. m. plotą užimančioje parodoje eksponuojama 500 archeologinių eksponatų, 50 senųjų graviūrų, piešinių, grafikos ir tapybos darbų, demonstruojančių baltų meno tradicijas ir jų atspindžius iki pat šių dienų. „Baltų menas“, kurio eksponatai yra surinkti iš 25 Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir Vokietijos muziejų, išsiskiria menotyros ir archeologijos sinteze ir yra pirmoji paroda, jungianti meniškiausius baltų genčių archeologinius radinius.
Be to, Jonas Gerulaitis ir Aušra Lisauskienė šiai parodai sukūrė unikalų interjerą su specialiu apšvietimu bei grafinį dizainą. Ši paroda išsiskiria ir interaktyvia dalimi – „Elektroninės leidybos namų“ įrengtu sensoriniu ekranu, kuriame vienu palietimu galima susipažinti su įvairiais baltų meno aspektais.
Parodos pradžiai 3 tūkst. egz. tiražu išleistas didžiulis „Baltų meno“ katalogas, o dabar tiek pat pagaminta DVD „Baltų menas. Virtuali paroda“ lietuvių ir anglų kalbomis. Turistų ir baltų menu besidominčių užsieniečių poreikius turėtų patenkinti po 1 tūkst. egz. išleisti turistiniai katalogai lietuvių, latvių, lenkų ir anglų kalbomis, parodą pristatantys lankstinukai. Parodos leidybinę programą papildė visoms šioms temoms išleisti atskirų kuratorių parengti sąsiuviniai.
Be to, šiai parodai pirmą kartą Lietuvoje išleisti „Baltų meno“ suvenyrai – VDA Dizaino katedros bakalaurių Indrės Aleliūnaitės ir Jevgenijos Gluškovos medinės dėlionės, žaisliukai, liniuotės su specialiu baltų šriftu, įvairių baltiškų simbolių braižyklės, taip pat kitų menininkų sukurtos archeologinių objektų kopijos ir interpretacijos iš sidabro, žalvario, gintaro, tekstilės ir popieriaus.
Lietuvos tūkstantmečio minėjimo metais liepos 5 d. duris atvėrusi „Baltų meno“ paroda jau sulaukė daugiau nei 40 tūkst. lankytojų. Prezidento Valdo Adamkaus atidarytoje parodoje apsilankė ir Latvijos prezidentas Valdis Zatleris, Suomijos prezidentė Tarja Halonen, Islandijos valstybės vadovas Olafuras Ragnaras Grimssonas, Estijos premjeras Andrus Ansipas, Švedijos karalius Karlas Gustavas XVI, Danijos karalienė Margarita II, kiti aukšti svečiai, apsilankę Lietuvos tūkstantmečio jubiliejaus minėjimo iškilmėse 2009 m. liepos 6–7 d. Su paroda susipažino ir dabartinė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
