Jono Meko vizualiųjų menų centras ir JAV ambasados Amerikos centras maloniai kviečia į eksperimentinio kino programos „Trumpas įvadas į Amerikos kino avangardo klasiką“ peržiūras atvirame ore.
Filmų programą sudarė Jonas Mekas.
„Kaip galima spėti iš programos pavadinimo, mano atrinkti kūriniai sudaro trumpą įžangą į Amerikos avangardo kiną. Kitaip tariant, tai yra trumpas įvadas į avangardinio kino istoriją Amerikoje. Į programą įtraukiau Paul’o Strand’o ir Charles’o Sheeler’o filmą „MANHATTA“ (1921), nuo kurio prasideda avangardinių filmų Amerikoje ištakos. Taip pat programoje parodysime svarbiausios šio žanro propaguotojos, „Amerikos avangardinio kino motina“ neretai vadinamos Maya’os Deren kūrinių. Lietuvos žiūrovams vertėtų atkreipti ypatingą dėmesį į Marie Menken filmus. Ši režisierė ne tik įkvėpė nemažai svarbiausių Amerikos avangardinio kino veikėjų, tarp jų ir pačią Maya Deren, bet ir taip pat, kaip Stan Brakhage, Kenneth Anger ir aš, buvo kilusi iš Lietuvos (jos tikras vardas buvo Marija Menkevičiūtė). Kai susitikdavom su ja, padainuodavom lietuvių liaudies dainų, kurių ji prisiminė iš vaikystės.
Formos ir technologijų atžvilgiu, šios programos filmai apima laikotarpį nuo ankstyvojo dokumentinio kino įtakoje sukurtų filmų iki M.Menken post-ekspresyvaus stiliaus. Jį toliau išplėtojo S.Brakhage ir Ken Jacobs, kūręs labiau dienoraštinio, asmeniškesnio stiliaus kiną, o vėliau ir aš pats.“
Jonas Mekas
GEGUŽĖS 23 D. / ŠEŠTADIENIS / 21:30 VAL.
Mokytojų namų kiemas, Vilniaus g. 39/6
trukmė – 110 min.
Ron Rice
Pradėjęs kino karjerą filmuodamas dviračių lenktynes San Franciske, netrukus tapo naujojo Amerikos kino pradininku, savo filmuose naudojančiu nemažai mitinių elementų. Režisieriaus kūrinių veikėjai – tarsi tarpininkai tarp alergorijos ir realizmo, vieno filmo eigoje vaidinantys visą eilę tarpusavyje nesusijusių vaidmenų. Labai asmeniški, kartu ir anarchistiški filmai apie atitolimą nuo vadinamos realybės įrodo jį buvus tikru kino aiškiaregiu.
Chumlum / 1964 / 26 min. / Ron Rice
Filme apie egzotiškus ir nepadorius šokius matome šuoliuojančius per miestą žmones, kurie susitinka tamsiose vietose – atrodo, kad kiekvienas jų apsirengęs stereotipiškais egiptietiškais drabužiais ir šoka tarsi zombis iki pat tamsos. Prisišokę iki nukritimo, pasiklysta miškuose ir iš jų išeina į staiga pasirodantį paplūdimį.
Bruce Baillie
Režisieriaus kūryba pasižymi dviem savybėmis, kuriomis galima apibūdinti visą Amerikos avangardinio kino judėjimą. Pirma, jo filmai yra nepaprastai poetiški ir lyriški, juose rodomi dalykai neretai transformuojami naudojant subjektyvius filmavimo būdus. Antra, daugelyje jo filmų pastebimas susirūpinimas socialiais klausimais, neretai kritikuojant konformistišką Amerikos visuomenę.
Stilistiškai šiuos filmus išskiria giliai įstringantis, bet greitai išnykstantis grožis. Žiūrovą bandoma įtikinti, kad kiekvienas vaizdas yra tik iliuzija, kuri netrukus išgaruos. Šiuo atžvilgiu režisieriaus darbus smarkiai paveikė Rytų religinė mintis.
Castro Street / Castro gatvė / 1966 / 10 min. / Bruce Baillie
Gatvės formos filmas. Castro gatvė eina palei „Standard Oil“ naftos perdirbimo fabriką Richmond‘e, Kalifornijoje. Visi garso ir vaizdo elementai pamažu keičiasi einant nuo gatvės pradžios iki galo. Svarbiausias suvokimo elementas filmo kūrėjui pasirodė ilgas manevrinio garvežio kadras.
Persikėlė gyventi į Niujorką ketindamas tapti poetu, tačiau atsidėjo fotografijai. Anot jo kino sampratos, vaizdus, iš kurių sekos susideda filmas, nebūtinai turi sieti tarpusavyje pasakojimas ar nuosekli istorija. Vietoje jų režisierius kuria savo filmus matematinių ir mokslinių sampratų pagrindu. Taip pat gerai apsiskaitęs filosofijoje ir literatūroje, režisierius žavėjosi Gertrude‘os Stein ir James‘o o Joyce‘o modernistiniais tekstais ir taip pat, kaip šie autoriai ryžtingai perkūrė tradicinę literatūrinę kalbą, padarė revoliuciją kino kalbos srityje.
Zorn's Lemma / „Zorno lema“ / 1970 / 60 min. / Hollis Frampton
Filmo pavadinimas susijęs su matematine aksioma, anot kurios rinkinių rinkinys turi turėti savyje kiekvieną rinkinį atstovaujantį elementą. „Šis originalus, sudėtingas ir poetiškas kūrinys išeina už raidžių, žodžių ir Freud‘o teorijų ribų.“ - Ernie Gehr
Su Friedrich
Režisierės kūryboje, kurioje derinami nuoseklaus pasakojimo, dokumentikos ir eksperimentinio kino elementai, daugiausia dėmesio skiriama moterų, šeimos ir visuomenės primetamų lyčių vaidmenų šiuolaikinėje Amerikoje temoms. Jos filmų žanrą galima nusakyti kaip esantį tarp asmeninės istorijos ir politikos, tarp autobiografijos ir lytinės tapatybės klausimų nagrinėjimo. Naudodama įvairaus pobūdžio medžiagą – namų kiną, archyvinius kadrus, interviu ir meninius scenarijus – režisierė taip ją apdoroja, kad paskutiniam kadrui išnykus iš ekrano, žiūrovas gal ir nesugebės apibūdinti to, ką pamatė, tačiau tiksliai žinos, ką pajautė.
Gently Down the Stream / Palengva palei srovę / 1981 / 14 min. / Su Friedrich
„Filmas „Palengva palei srovę“ susideda iš keturiolikos sapnų, paimtų iš mano aštuonerius metus rašytų dienoraščių. Tekstas įbrėžiamas tiesiai į juostą, taigi skaitydamas gali girdėti savo paties balsą. Tolygiai su tekstu rodomi moterų, vandens, gyvūnų ir šventųjų atvaizdai, kuriuos parinkau dėl netiesioginio, bet veiksmingo atitikimo tekstui.“ – Su Friedrich
GEGUŽĖS 30 D. / ŠEŠTADIENIS / 21:30 VAL.
Mokytojų namų kiemas, Vilniaus g. 39/6
trukmė – 81 min.
Jerome Hill
Prieš susidomėdamas kinu studijavo tapybą, muziką ir fotografiją. Organizavo nemažai scenos menų festivalių, daug keliavo Europoje ir Amerikoje. Plačiai žinomas kaip menų ir humanitarinių mokslų mecenatas visame pasaulyje, parėmęs ne vieną teatro festivalį ir muzikantą. 1964 m. įsteigė filantropinę menininkus ir humanitarinių mokslų specialistus finansuojančią organizaciją, šiuo metu žinomą kaip Jerome Hill fondas.
Film Portrait / „Kino portretas“ / 1971 / 81 min. / Jerome Hill
Filme apibendrinamas režisieriaus gyvenimo darbas kine. Tai vaizdingas koliažas iš namie nufilmuotų kadrų, ankstesnių trumpų filmų ir vėliau surastos medžiagos. Filmas apima visą Hill’o biografija, pradedant laiminga vaikyste turtingoje šeimoje ir baigiant metais, praleistais ieškant asmeninio ir kūrybinio pasitenkinimo. Režisierius dirbo tuo laikotarpiu, kai subrendo Amerikos avangardo kinas, taigi šis filmas taip pat yra šio judėjimo kronika – filmas apie Kiną.
Įėjimas į filmų peržiūras nemokamas.
