Lapkričio 15 d. Vilniaus mažajame teatre „Audronio Liugos produkcija” (ALP) pristatys režisieriaus Jono Jurašo spektaklio „Dvejonė” premjerą.
Tai – pirmasis J. Jurašo darbas Lietuvos dramos teatre po beveik 20 metų trukusios pertraukos. Spektaklis sukurtas pagal garsaus amerikiečių scenaristo Johno Patricko Shanley‘io pjesę „Doubt”, pelniusią prestižinę Pulitzerio premiją ir inspiravusią visame pasaulyje (taip par ir Lietuvoje) rodytą ir šiemet net penkiems „Oskaro” apdovanojimams nominuotą to paties pavadinimo filmą „Abejonė”. Jame pagrindinius vaidmenis sukūrė Meryl Streep ir Philipas Seymouras Hoffmanas, o lietuvių spektaklyje su jais netiesiogiai „konkuruos” Eglė Mikulionytė ir Povilas Budrys. „Dvejonėje” taip pat vaidina Vilniaus mažojo teatro aktorė Vaida Būtytė bei jauni aktoriai Oneida Kunsunga ir Simonas Lindešis.
J. Jurašas garsiausius savo spektaklius – K. Sajos „Mamutų medžioklę“, J. Glinskio „Grasos namus“, J. Grušo „Barborą Radvilaitę“ – Kauno dramos teatre sukūrė septintame ir aštuntame dešimtmetyje, paskui į šį teatrą grįžo keliems pastatymams jau Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Amerikoje ir kitose šalyse dirbantis režisierius jau seniai ilgėjosi darbo su lietuvių aktoriais, tačiau kūrybinių pasiūlymų sulaukdavo daugiausia tik iš Nacionalinio operos ir baleto teatro.
Spektaklis „Dvejonė” neturėtų palikti abejingų pedofilijos skandalo sukrėstų Lietuvos žiūrovų. Tačiau Jonas Jurašas, skirtingai nei sensacijų besivaikanti žiniasklaida, siūlo į problemą pažvelgti giliau. „Dvejonėje“ mokyklos direktorė vienuolė kariauja psichologinį karą su parapijos kunigu, kurį kaltina seksualiai išnaudojant juodaodį moksleivį. Ji neturi jokių įrodymų, pasikliauja tik savo įsitikinimais ir jų paveiktais stebėjimais. Pjesės autorius įtampą išlaiko iki paskutinės akimirkos, versdamas skaitytojus ar žiūrovus nuolat abejoti savo pačių vertinimais. Nors pjesėje vaizduojama bažnytinė bendruomenė, tačiau jos tema yra platesnio pobūdžio ir apima šiuolaikinės visuomenės problemas. „Ką darai, kai nesi tikras?“ – tai pirmasis pjesės klausimas bendruomenei, atsidūrusiai kokios nors katastrofos, netekties, skausmo, dvasinės ar kitokios krizės akivaizdoje.
Autorius mano, kad abejonė tokiomis akimirkomis gali visus susieti labiau nei vieninga nuomonė, ji gali padėti pasitraukti iš melo kelio, išvengti nepagrįstų kaltinimų ir pažadinti žmogiškumą. „Ar mes – žmonės, ar tik idėjų ir įsitikinimų nešėjai?“ – pagrindinio pjesės veikėjo kunigo Flino lūpomis klausia dramaturgas, versdamas susimąstyti, kad galbūt nepalaužiamose nuostatose glūdi nepakantumas artimajam ir net ydingų ideologijų šaknys.
„Bandydamas perkelti šį veikalą į lietuvišką terpę, puoselėju gal ir nepagrįstą iliuziją, kad jis galėtų turėti šiokį tokį terapinį poveikį visuomenėje, kur kategoriškumas, arši konfrontacija tarp žmonių, skubėjimas teisti, nesusimąsčius sviesti akmenį į artimą arba bent mesti juodinantį šešėlį yra tapę kasdienišku reiškiniu. „Dvejonė“ kalba apie žmogaus lemtį egzistuoti ne patogiame tikrume, bet „niekieno žemėje“, tarp juodo ir balto, tarp troškimo būti teisiu ir įgimto nuodėmingumo. Dvejonė nepatogi, bet tai apsauga prieš skubotus ir dažnai neteisingus sprendimus materialiame, dvasiniame ir politiniame visuomenės gyvenime“, – teigia Jonas Jurašas.
J. Jurašas itin kruopščiai ir atsakingai ruošėsi šiam darbui – ieškojo repeticijų ir vaidinimo erdvės, daug diskutavo su aktoriais. Nuo seno ypač vertinantis netradicines erdves, režisierius ir šįkart pasirinko iki šiol su teatru nieko bendra neturėjusias vietas. Repeticijos vyko Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų šv. Kryžiaus namamuose ir Vilniaus dailės akademijos studijoje Užupyje, kur rugsėjį įvyko pirmoji spektaklio premjera.
Šį sekmadienį „Dvejonė” pirmą kartą bus vaidinama teatro scenoje – Vilniaus mažajame teatre, o lapkričio 29 dieną spektaklį galės išvysti kauniečiai – jis bus rodomas Kauno dramos teatro Ilgojoje salėje. Prieš du dešimtmečius J. Jurašas pirmasis atvėrė šią teatro salę su spektakliu „Smėlio klavyrai“, ir dabar tai bus simbolinis režisieriaus sugrįžimas į Kauną po ilgos pertraukos.
