Naktis ir švytintys medžių lapai, du ežerai – stiklinis ir veidrodinis – bei virš jų klaidžiojančios būtybės, sidabrinio muskuso kvapas... Taip fantasmagoriškai atlikėja Jazzu, arba Justė Arlauskaitė, apibūdina naująjį albumą „Score“, kurį ji kartu su Leonu Somovu vasario 18-ąją pristatys Londono klube „Cargo“.
Kuo kvepia „Score“
Kaip apibūdintum savo nuotaiką iki albumo pristatymo Londone likus visai nedaug laiko: „nervų kamuolys“ ar „dangiška ramybė“?
Esu labai emocionalus žmogus – mano nuotaikos keičiasi žaibiškai greitai. Žinoma, šiek tiek jaudinuosi, senokai grojome Londone, ir vis dėlto bus labai gera vėl čia koncertuoti. Žinau, šio koncerto laukia daug mūsų gerbėjų, todėl norisi, kad viskas būtų labai gerai ir gražu. O didžiausias, tas tikras jaudulys atsiranda prieš pat koncertą, jis neišvengiamas, bet ir labai malonus.
Londone tikiesi lietuviškos ar „mišrios“ publikos?
Kai grojome Londone pirmą, antrą kartą, rinkosi 99 procentai lietuvių. Kai grojome trečią, ketvirtą ir visus kitus kartus, į kiekvieną koncertą ateidavo vis daugiau įvairių žmonių, ne tik tautiečių. Aš tikiuosi sulaukti daug žmonių, kuriems tikrai patinka mūsų muzika, man nesvarbu, kokios jie tautybės.
Beje, ar lengva patekti koncertuoti į klubą „Cargo“?
Šį kartą užteko tik vieno laiško ir iš karto buvo paskirta koncerto data. (Šypsosi.) Mes jau esame groję „Cargo“, buvo nuostabus koncertas, tad organizatoriai mus prisimena geruoju. „Cargo“ atradau seniai, eidavau ten klausytis savo mėgstamų grupių iš viso pasaulio...
Koks yra albumas „Score“, Tavo pačios žodžiais?
„Score“ yra juodos, metalo ir indigo spalvos. Nasomatto „Silver Musk“ kvapo. Jei pieščiau paveikslą, tai būtų naktis, o medžių lapai šviestų melsvu ir rausvu fosforu, pieščiau stiklinį ir veidrodinį ežerus ir vos įžiūrimas pasiklydusias būtybes, klaidžiojančias viršum jų. Štai toks man yra „Score“...
Apie laimę dainuoti
Ar pameni, kokį maloniausią komplimentą esi išgirdusi apie Jūsų muziką ir Tavo balsą?
Vieną komplimentą prisiminsiu visą gyvenimą, bet negaliu sakyti, nes jis skamba pernelyg intymiai. Man visi komplimentai vienodai svarbūs – ar originaliau pasakytas, ar paprasčiau, svarbiausia, kad tai būtų nuoširdu.
Kas pastaruoju metu sukasi Tavo muzikos grotuve?
Pastaruoju metu mano grotuve sukasi Melodi Gardo (Melody Gardot), Hadsonas Mohaukas (Hudson Mohawke), Džeimsas Bleikas (James Blake) ir daug klasikinės muzikos. Žinoma, nepamirštu ir savo mėgstamiausių: „Moloko“, „Beady Belle“, džiazo atlikėjų Kurto Elingo (Kurt Elling), Di Di Bridžvoter (Dee Dee Bridgewater), Dianos Rivs (Diana Reeves) ir visų kitų savo divų.
Kokia muzika Tave įkvepia kūrybai?
Įvairi. Įkvėpimas neturi taisyklių. Įkvėpti gali bet kas ir bet kaip. Kaip ir iškvėpti...
Kiek netikėtai „Facebooke“ pamačiau, kad tarp Jūsų muzikos gerbėjų yra ir, pavyzdžiui, diplomatė Ina Marčiulionytė. Kaip manai, kuo Jūsų muzika ypatinga, kad patinka tiek visai mažiems, tiek vyresniems, tiek menininkams, tiek politikams?
Ilgą laiką man vis iškildavo šis klausimas (šypsosi). Po vieno koncerto, kuriame buvo daugybė skirtingo amžiaus žmonių, nusprendžiau, kad juos visus turi kažkas vienyti. Manau, mūsų muzikoje jie atranda kažkiek savęs. Juk kiekvienas turime savų būdų išgyventi vienus ar kitus dalykus, įsijausti į garsus. Turbūt žmonės jaučia, jog viską darome natūraliai ir iš meilės. Neįsivaizduojate, kokia dėkinga esu tiems visiems žmonėms, kad galiu dainuoti.
Amžinai įsimylėjusi
Ką dažniausiai veiki važiuodama Londono metro?
Dažniausiai skaitau knygą, man patinka skaityti.
Kokiame koncerte teko lankytis pastarąjį kartą?
Vakar netyčia atsidūriau penkių grupių „showcase“, vėliau ėjome į džiazo koncertą „Toy“ bare. Vienas pastarųjų didesnių įsimintinų koncertų vyko per Londono džiazo festivalį, klausiau Kristiano Skoto (Christian Scott).
Įstrigo viena Tavo frazė iš vieno interviu viename žurnale: „Niekada nebūsiu iš tų, kurie nepasakoja apie asmeninį gyvenimą.“ O Tu pati mėgsti skaityti bulvarinę spaudą? Kokius laikraščius ar žurnalus dažniausiai perki?
Tai sakydama aš turėjau omenyje, kad niekada nebūsiu nosį užrietusi artistė, kuri šneka tik apie muziką. Tai nereiškia, jog dabar pradėsiu visiems pasakoti, su kuo ir kaip aš miegu. Asmeninis gyvenimas todėl ir vadinamas asmeniniu – jis tavo, o ne visų. Tačiau nematau problemos pasidalyti istorijomis, patirtimi ar išgyvenimais su savo klausytojais.
Kalbant apie asmeninį gyvenimą, kaip Judu su Marijumi (Justės širdies draugas, muzikantas Marijus Aleksa – red. past.) leidžiate savaitgalius?
Kaip kada: koncertuodami, tinginiaudami parke, ruošdami vakarienes draugams... Jei turime daugiau laisvo laiko, stengiamės būtinai nulėkti į gamtą, dažniausiai tai būna sodyba. Žodžiu, veikiame tai, kas tuo metu šauna į galvą.
Ar dažnai vienas kitam sakote „myliu“?
Neatsakysiu, kaip dažnai, ant pirštų neskaičiuoju (šypsosi).
Kaip manai, jei nebūtum įsimylėjusi, ar ir Tavo muzika skambėtų kitaip?
Aš visą laiką ką nors įsimylėjusi, todėl nežinau, kaip mano muzika skamba, kai aš neįsimylėjusi...
Skanioji Londono pusė
Papasakok, kokie Jūsų namai?
Spalvoti. Visur, kur gyvenau, visada stengdavausi susikurti aplinką, kurioje jausčiausi gerai. Ir šį kartą viską patys dažėme, tvarkėme. Iš baltų namų dabar turime spalvotus namus: viena siena – marokietiška raudona, kita – pilkai ruda, dar kita – tamsiai geltona, radiatorius – bronzinis, daug žvakių, gerbėjos pieštas paveikslas, bosinė gitara, būgnai, klavišai, knygos, natos...
Kas Jūsų draugai Londone?
Visi tie, kurie tapo draugais, ir yra draugai. Tų tikrųjų yra gal kokie keturi žmonės. O pažįstamų, su kuriais vakaroji ar kartais susitinki – daug.
Kur Londone galima skaniausiai pavalgyti?
Nuostabi ir profesionali virtuvė yra „Galvins Bistrot“ Baker gatvėje. Taip pat labai patiko „Min Jiang“ restoranas Kensingtone. Labai skanu „Troy“ bare. Čia maistą ruošia pats šeimininkas, jis turi kažkokį slaptą Karibų virtuvės receptą – ruošia tik vieną patiekalą ir jo galima paragauti tik vėlai, dažniausiai nuo 21 val. iki 2 val. nakties. Tokiu metu ir dirba šis muzikinis baras. Labai gera tailandietiška virtuvė – Kilburne esančiame „Spicy Basil“. Dar labai mėgstu sušių barus.
Girdėjau, pati labai mėgsti ruošti maistą. Kokie Tavo „firminiai patiekalai“?
Aštri tailandietiška vištiena su bazilikais, kalendromis ir česnakais. Karštos baklažanų salotos su balzaminiu ir medaus padažu. Tailandietiška sriuba „Tom Yam“. Obuolių pyragas su ledais ir grietinėle. Salotos su braškėmis, feta ir špinatais. Paninis su „Bri“ sūriu ir spanguolių uogiene. Kuskusas su daržovėmis. Libanietiškas kvietinių kruopų užkandis „Tabbouleh“...
„Man patinka puoštis“
Ką rinktumeisi: Oksfordo gatvę ar mažas vintažinių drabužių parduotuvėles?
90 procentų atvejų renkuosi vintažines parduotuves arba dizainerių siūtus drabužius. Oksfordo gatvėje apsiperku retokai – mane erzina ir vargina minios žmonių, didelės erdvės, ryškios šviesos... Bet kai jau nutariu eiti apsipirkti, tai nusiaubiu visas parduotuves (juokiasi).
Kokį gražų daiktą neseniai nusipirkai? Ir ką norėtum įsigyti artimiausiu metu?
Paskutinis gražus daiktas buvo Daivos Urbonavičiūtės siūtas švarkas su prisiūta rusiška skara. Man labai patinka Daivos kūryba. Artimiausiu metu noriu įsigyti vienus „Christian Louboutin“ aukštakulnius. O šiaip nieko aš dabar nenoriu, labiau nei drabužių noriu keliauti.
Savo sceniniu įvaizdžiu rūpiniesi pati ar kas nors Tau padeda? Ar jau žinai, kaip atrodysi per albumo pristatymą Londone?
Dažniausiai apsirengti man padeda D. Urbonavičiūtė. Mūsų skoniai ir stiliaus pojūtis sutampa, todėl labai ja pasitikiu. Dažnai tai darau ir pati – manau, sugebu gražiai apsirengti ir scenoje visada atrodau įdomiai, stilingai. Per pristatymą Londone vilkėsiu vieną iš Daivos kurtų sceninių kostiumų, kaip tik rytoj jį pasiimsiu (šypsosi).
Londone nėra labai lengva išsiskirti – čia yra visko ir visokių. Kaip tau patinka rengtis, atrodyti, kvepėti kasdieną?
Man patinka puoštis, gražiai rengtis. Žūtbūt išsiskirti nesistengiu, tiesiog atrodau taip, kaip man pačiai patinka, ir tiek. Mano stiliaus ikona yra atlikėja Rosin Merfi (Roisin Murphy). Mėgstamiausi kvepalai – Tomo Fordo „Black Orchid“, neseniai atradau Nasomatto „Silver Musk“.
Namas bus. Šuns – ne
Ar šiandien gali pragyventi vien iš muzikos?
Šimtu procentų, bet nevienodai: vieną mėnesį galiu gyventi „super“, labai gerai, kitą – tiesiog gerai.
Ar Tau būna lengva prisiversti dirbti, tai yra – kurti?
Kai būna įkvėpimas, versti savęs nereikia, kuri natūraliai ir tiek. Bet jei reikia praktikuotis, apšilti balsą ar padaryti ką nors greitai ir „iš reikalo“, oi koks tinginėlis pasidarau...
Kokia nuotaika yra pati kūrybingiausia: kai liūdna, gera, linksma, pikta?
Šis klausimas panašus į „iš kur ateina įkvėpimas“. Aš niekada nežinau, kaip į jį atsakyti. Nes nežinau, kur jis gyvena, iš kur jis ateina, nematau jo žingsniuojančių kojų ir batų dydžio, nežinau, kur jis išeina... (Šypsosi.)
Juste, o Tau nesinori šeimos, būrio vaikų, kelių šunų ir namo kur nors prie jūros?
Aišku, norisi, aš ir planuoju visa tai turėti – tolimoje ateityje. Na, namą turėsiu greičiau, o šuns neturėsim, nes Marijui jie nepatinka...
Manai, Londone liksi dar ilgam?
Manau, liksiu čia labai ilgam.
Ar yra dar kokia šalis, kur labai labai norėtum pagyventi?
Yra, Belgija, būtent Briuselis. Turiu ten gerų draugų. Tai mažas, jaukus ir nuostabus miestas, kur niekas niekur neskuba, visi kažkokie labai geri, gražūs ir daug šypsosi. Ir maistas ten skanus, ir vakarėliai įdomūs. Dar norėčiau kokį pusmetį pagyventi Tailande.
Gal yra kokia Tau labai patikusi mintis, kurią neseniai išgirdai ar kur nors perskaitei?
Yra dvi: „Jei iš pirmo karto tau nepasiseka, vadinasi, parašiutų sportas skirtas ne tau“ ir „Niekada nieko neišmoksi kalbėdamas. Mokaisi tik užduodamas klausimus.“
