Specialieji projekto „[email protected]” kino seansai, kurių metu didieji kino teatrai pirmą kartą rodė jaunųjų Lietuvos režisierių trumpametražinius filmus, baigiasi.
Nespėję pamatyti „[email protected]” rodomų keturių jaunų režisierių trumpametražinių filmų, dar turi paskutinę galimybę – šį vakarą, gruodžio 18 d. įvyks paskutinis seansas, kuriame bus rodomas ir Jūratės Samulionytės filmas „Nerutina”, pelnęs Sidabrinę Gervę už geriausią metų trumpametražinį filmą, bei Andriaus Blaževičiaus filmas „Bergenas”. Jūratė ir Andrius dalinasi mintimis apie save, savo filmą ir jauno Lietuvos kino ateitį.
- Apie ką pasakoja Tavo filmas, rodomas „[email protected]”?
A.B: „Bergenas” pasakoja apie žmogaus neryžtingumą, baimę ir kompleksus. Tai – pagrindinės filmo temos. Daugiau nelabai ką galėčiau ir pridurti.
J.S: Pagrindinę idėją itin taikliai nusako filmo pavadinimas – mūsų naujadaras – nerutina. „Nerutina” yra apie priešinimąsi rutinai, taisyklėms, normoms, pabodusiam gyvenimui. Apie tai, kad žmogus turi būti nuoširdus sau ir daryti tik tai, ko labiausiai trokšta; apie tai, kad reikia nepamiršti vaikystės savyje.
- Kodėl pasirinkai būtent tokią istoriją?
A.B: Dėl daugelio priežasčių. Visų pirma, nesinori daryti taip, kaip daro visi, todėl nusprendžiau kurti visiškai minimalistinį filmą - du žmonės, vienas restoranas, vienas stalas. Sutikite, kad pusvalandžio trukmės filmų, kurių beveik visas veiksmas vyksta prie vieno stalo, nėra tiek jau daug. „Bergene” tarsi susitinka dviejų skirtingų kartų atstovai. Tai nutinka ne dėl noro analizuoti jų santykius ar kurti konfliktą. Manau, kad nėra jokių konfliktų. Kaip ir nėra kartų ar jų skirtumų. Tereikia susėsti visiems kartu ir išgerti. Baimės, neryžtingumo tema itin ryški „Bergene”. Tai - labai lietuviška.
J.S: Pati idėja – prieštarauti rutinai, standartams, normoms – „prašosi” keistos, siurrealistinės istorijos. Man norėjosi sukurti kažką nerealistiško, pasakiško. Tada pradėjau kurti keisčiausias istorijas, kurios galų gale virto scenarijumi ir filmu. Baltos juostos idėja ir leitmotyvas man kilo vieną vakarą, visiškai netikėtai. Net nežinau, iš kur…
- Esate jauni, kuriate pirmuosius filmus. Su kokiomis kliūtimis, problemomis susiduria jauni Lietuvos režisieriai? Ką reikėtų keisti?
A.B: Lietuvoje yra daug talentingų jaunų režisierių. Savaime suprantama, kad tam, jog jie galėtų kurti, reikia pinigų. Ir tik valstybė gali jiems padėti. Kad ir kaip gaila būtų, pagrindinė problema yra pinigai. Šlykštu apie juos kalbėti…Reikia filmo – vedlio – t.y. turi atsirasti nors vienas labai stiprus pilno metro filmas, sukurtas jauno režisieriaus. Tik tada situacija gali pagerėti. Filmo - vedlio kol kas dar niekas nesukūrė. Tikiu, kad jį dar sukurs. Taip pat manau, kad reikia skirti daugiau lėšų kino ugdymui. Vidurinėse mokyklose turėtų būti dėstomas kinas - žmonės turi išmokti suprasti vaizdą. Dabar, deja, žiūrovai mato tik filmo istoriją, vaizdas jiems mažai ką sako.
J.S: Liūdniausia, kad žiūrovai nemyli lietuviško kino, yra nusivylę, susidarę išankstinę nuomonę, kad lietuviškas kinas – blogas kinas. Tai labai sunku pakeisti. Šis - „[email protected]” - seansas tarsi lakmusas – vis stebime, kiek žmonių ateina žiūrėti lietuviško kino, kai to paties kino teatro repertuare yra rodomi ir naujausi amerikietiški „blokbasteriai”, žymūs aktoriai, 3D filmai. Poreikis kurti lietuviškus filmus šiuo metu yra ypač didelis, tikiuosi, kad pamažu didėja ir poreikis tuos filmus žiūrėti. Kinas – brangus reikalas. Jo vienas nesukursi. Tai - komandinis menas, todėl kurti kiną yra labai brangu. Didžiausia kliūtis – finansai. Pirmiausia, reikia norėti kurti ir ryžtis kurti, tuomet nebijoti daug dirbti, o sukūrus - rodyti, rodyti, rodyti. Tuomet galbūt kažkas ir pasikeis.
- Tu ir režisūra – kodėl?
A.B: Vaikystėje mano kultūros židinys buvo televizorius. Knygų neskaičiau, nes niekas aplinkui jų neskaitė. Taigi, nuolat žiūrėdavau filmus per televizorių. Žiūrėdavau viską iš eilės. Kai dieną nieko nerodydavo per televizorių, su savo žaislais - kareivėliais ir žmogeliukais - žaisdavau „filmus". Kurdavau su jais savus filmus. Žodžiu, nuo mažų dienų žaidžiu kiną. Iki šiol žaidžiu ir tikiuosi, kad dar žaisiu.
J.S: Nes taip tiesiog atsitiko. Stodama į kino režisūrą, labai tiksliai nežinojau, kas iš tikrųjų tai yra. Bet nujaučiau, kad tai bus kažkas man labai įdomaus.
Andrius Blaževičius
Paskutinis „[email protected]” seansas įvyks šiandien, gruodžio 18 d. 18 val.10 min. kino teatre „Forum Cinemas Vingis”.
