Trijų dienų filmų programa, kurią pristato Tobias Hering (Vokietija). Programa „Istorijos su vaiduokliais“ sukurta Tobias Herring bendradarbiaujant su Vilniaus Šiuolaikinio meno centru.
Tobias Hering yra nepriklausomas kuratorius ir rašytojas, gyvenantis Berlyne. Jis ko-organizuoja Berlyno kino festivalį „globale“ ir dirba Tarptautinio Berlyno kino festivalio „Forum“ skiltyje.
2009 m. rugsėjo 2-3 d. Šiuolaikinio meno centre nuo 18:00 ir
rugsėjo 4 d. G.Jokūbonio skulptūros studijoje nuo 19:30
Menininkai: Bankleer (Vokietija), Brigitta Kuster ir Moise Merlin Mabouna (Vokietija), Philip Scheffner (Vokietija), Hito Steyerl (Vokietija), Tan Pin Pin (Singapūras).
Filmų peržiūras lydės moderuojamos diskusijos.
Filmai rodomi anglų kalba.
--
Istorijos apie vaiduoklius
Praeitis šiuolaikiniuose video ir kino filmuose
Vaiduoklis nėra tiesiog miręs ar dingęs žmogus – tai socialinė figūra, kurios tyrimas gali atverti turtingus socialinio gyvenimo, suausto iš istorijos ir subjektyvumo, klodus.
(Avery F. Gordon, „Ghostly Matters“)
Mano praeitis visai ne tokia, kokią sufleruoja mano išvaizda.
(Moteris, cituojama Grada Fereira „Placing the Black, Colonizing the Self“)
„Istorijos apie vaiduoklius“ pasakoja apie praeitį kasdienybėje. Dviejų dienų programoje pristatomi video ir kino filmai, kurie „teisybės labui fiksuoja vaiduoklių atminimą“ ir palaiko teiginį, kad vaidenimasis „nėra nei senų laikų prietaras, nei asmeninė psichozė“, o „itin svarbus ir apibendrintinas socialinis reiškinys“.
Tai citatos iš Avery Gordon veikalo „Vaiduokliški reikalai“ („Ghostly matters“, 1997), kuriame Gordon teigia, kad „studijuojant socialinį gyvenimą būtina atsižvelgti į vaiduokliškus jo aspektus“. Pasak jos, vaiduoklių kvietimas ir pasirengimas išgirsti jų balsus yra teisingumo siekio išraiška, nes vaidenimasis yra ne tik „viena iš paradigmų, dėl kurių gyvenimas yra kur kas sudėtingesnis, nei mano dauguma mūsų, jį studijuojančių“, bet ir kelias, kuriuo „kasdieniniame gyvenime, o ypač tuomet, kai jos jau tariamai nebeveiksnios, reiškiasi „piktosios“ jėgos“.
Tad „Istorijomis apie vaiduoklius“ siekiama ne tiek priversti žiūrovus drebėti iš baimės, kiek rasti elgesio modelius, derančius kartais šiurpinančių ir nemalonių susidūrimų su praeitimi akivaizdoje.
Šiame projekte svarbi vieta tenka tam, ką Jacques Derrida įvardijo „protėvių atsakomybe“. Pats savo laiku grūmęsis su „Markso šmėkla“ (1993), Derrida suvokė, kad mūsų egzistencijai esmiškas yra paveldo būvis, patinka mums tai ar ne. Paveldas – kolonializmas, komunizmas, fašizmas, išsivadavimas, revoliucija, arba, konkrečiau, pavardė, rūbas, pastatas, kapinės, prekybos centras, teisės kodeksas, herbas – mus persekioja kaip paslaptis ir kaip pareiga filtruoti, kritikuoti, rinktis iš skirtingų jo atvertų galimybių.
Programos filmai pasakoja apie skirtingus kontekstus ir paveldus, ir sukurti jie vadovaujantis labai įvairiomis pasakojimo strategijomis ir estetiniais sprendimais. Tačiau juos sieja netikėjimas, kad Istorijos dėstomi dalykai iš tiesų atspindi visą istoriją – ar bent tą, kuri iš tiesų svarbi. Šiuos kūrinius sukurti paskatino prielaida, kad dalis įtakingiausių, stipriausiai dabartį formuojančių praeities aspektų nėra atspindimi dominuojančioje istorijos versijoje, kad jie ignoruojami, pamirštami, užgniaužiami, klastojami ar suromantinami. Būtent šie aspektai yra linkę grįžti vaiduokliais; jie pareikalauja būti matomi ten, kur mūsų akys nukrypsta itin retai, nes mes manome, arba mums pasakyta, kad ten nieko nėra/nepamatysime.
Filmų, panašiai kaip vaiduoklių ir šmėklų, santykis su regėjimu labai dviprasmis. Kai matome vaiduoklį, nors jo ten ir nėra, jo būvio trapumas panašus į filmo būvį – to, ką regime, nėra; arba yra, tačiau – kaip?
Tobias Hering
Programa
Rugsėjo 2 d., trečiadienis, ŠMC skaitykla
18:00
2006 – 1892 = 114 ans/Jahre
(Brigitta Kuster ir Moise Merlin Mabouna, Vokietija, 2006 m., 7 min video kilpos instaliacija)
À travers l’encoche d’un voyage dans la bibliothèque coloniale. Notes pittoresque
(Brigitta Kuster ir Moise Merlin Mabouna, Vokietija, 2009 m., 25 min video filmas)
Brigitta Kuster ir Moise Merlin Mabouna susitiko 2001 metai pabėgėlių stovykloje Zerbste, vos už valandos kelio nuo Berlyno, kur Mabouna buvo paskirtas grįžęs Vokietijon iš Kamerūno. Brigitta Kuster ketino kurti dokumentinį filmą apie stovyklos gyventojus. Filmas tapo pirmuoju iš bendrų Kuster ir Mabouna kūrinių, kuriuose gilinamasi į neviešinamą kolonijistinę Vokietijos veiklą Kamerūne. Du šioje programoje rodomi filmai yra antroji ir trečioji bendro projekto, vadinamo „choix d’un passé: traits d’union“, dalys.
„Ypač Vokietijoje kolonijinės praeities tarsi nėra. Tačiau tai nėra aktyvaus praeities pėdsakų trynimo pasekmė; tai greičiau neprisiminimas – tarsi būtų sutarta, kad šiandieniniame gyvenime ši praeitis visiškai nesvarbi ir neturi prasmės.“ (Brigitta Kuster)
18.45
Pusmėnulio byla – istorija su vaiduokliais
(Philip Scheffner, Vokietija, 2007 m., 87 min video filmas)
„Pusmėnulio byla – istorija su vaiduokliais“ – tai dokumentinė apybraiža, kurios centre – pamiršta „Pusmėnulio stovykla“, Vokiečių karo belaisvių stovykla už Berlyno, pirmojo pasaulinio karo metais skurta specialiai belaisviams iš Indijos ir kitiems britų gretose kovojusiems „rytiečiams“.
„Ieškodamas medžiagos kitam filmui radau straipsnį apie kareivius iš Indijos, laikytus netoli Berlyno įkurtoje Vokiečių karo belaisvių stovykloje pirmojo pasaulinio karo metais. Vokietijos mokslininkai įrašinėjo jų balsus, ir šelako diskuose daryti įrašai vis dar saugomi Berlyno archyvuose. Tad nuėjau į archyvą, pasiėmiau ausines ir keletą jų perklausiau. Patyriau kone šoką. Jaučiausi lyg atsidūręs tarp dviejų pasaulių. Galiu tiesiog atidaryti dėklą, išimti įrašą ir susisiekti su realiu žmogumi š praeities, pasakojančiu istoriją. Kaip jis jautėsi kalbėdamas į įrašytuvo ragą? Kodėl jis išvis kalbėjo? Ką jis pamanytų, matydamas mane čia, besiklausantį jo balso, po devyniasdešimties metų?“ (Philip Scheffner)
Rugsėjo 3 d., ketvirtadienis, ŠMC skaitykla
18.00
Nematomas miestas
(Tan Pin Pin, Singapūras, 2007 m., 59 min videofilmas)
„Lengviau prisiminti kai esi įvykių vietoje,“ sako jaunuolis Tan Pin Pino filme „Nematomas miestas“. Tačiau ką daryti, jei vieta keičiasi greičiau, nei blėsta prisiminimai? Singapūro „šuolis iš trečiojo pasaulio į pirmąjį“ ne tik fiziškai sunaikino tai, kas sena – netgi atmintyje praeitį užklojo dabartis. „Nematomas miestas“ – dokumentinis filmas apie dokumentus ir tuos, kurie jų ieško, su jais kovoja, o kartais ir nugyvena jų valioje ištisus gyvenimus. Jų istorijos priešinasi būti įtrauktos į „didįjį pasakojimą“, kolektyvinę Istoriją. Juos sieja diskomfortas, su kuriuo susiduriama vienumoje išgyvenant savo atsiminimus; gyvenant pasaulyje, kuriame nelikę jokių asmeniškai itin svarbios praeities pėdsakų.
19.15
Die leere Mitte (Tuščias centras)
(Hito Steyerl, Vokietija, 1998 m., 57 min video filmas. Angliški subtitrai)
„Die leere Mitte (Tuščias centras)“ – tai daugiasluoksnis pasakojimas apie tariamai vientisos vokiečių tapatybės kūrimą ir saugojimą. Hito Steyrl „kasinėjimams“ pasirenka Potsdamo aikštę, kuri visais laikais buvo svarbi hibridiškos Vokietijos tapatybės atlikimo scena, o šiandien, dar kartą, skelbiasi esanti naująja Berlyno širdimi. Menininko filmuota nuo 1989 iki 1997 metų, kaip tik tuomet, kai ji buvo tapusi milžiniška statybų arena, miesto centrą žyminti aikštė atsiveria kaip vieta, kurioje atsiradimas ir nykimas žengia koja kojon, kuriai vadovauja senosios ir naujosios jėgos, įgyvendinami seni ir nauji scenarijai. Persiklojantys kadrai, sugretinimai, vienas kitam prieštaraujantys filmo pasakojimai seka ir įvaizdina „Nachwendejahre“ (metų po perversmo) transformacijas, procesą, įvardinamą „tuščiojo centro sugrįžimu“.
Rugsėjo 4d ., penktadienis, G. Jokūbonio skulptūros studija, V.Kudirkos g. 4a
19:30
Lenas Gespenster (Lenos vaiduokliai)
(bankleer, Vokietija, 2007, 35 min video filmas)
Lenin fou
(bankleer, Vokietija, 2006/2008, 16 min video filmas)
„Jei tarp gyvenimo ir svajonių yra bent kokių sąsajų, vadinasi, viskas gerai“ (Pisariovas, cituojamas Lenino „Ką daryti?“, 1902)
„Lenos vaiduokliai“ – dokumentinio stiliaus tyrimas apie pomirtinį mumifikuoto Lenino gyvenimą ir dvasinį lauką, supantį negyvą revoliucijos (revoliucionieriaus) kūną. „Lenin fou“ – performanso, kurio metu guminei Lenino kaukė buvo grąžinta gyvybė, dokumentacija.
