Rugsėjo mėnesį vyksiantis penktasis fotomeno festivalis „Kaunas Photo 08“, kurio tema šįkart yra „Humoras fotografijoje“, atskleidžia linksmiausius būsimos meninės programos numerius.
Birželio 18 d. Kauno „F Galerijoje“ susirinkusi festivalio žiuri komisija (Gintaras Česonis, Tomas Pabedinskas, Gabrielė Kuizinaitė, festivalio vadovas Mindaugas Kavaliauskas ir komisijos pirmininkas Romualdas Požerskis) svarstė paraiškas dalyvauti Kauno fotofestivalyje rugsėjo 10 – spalio 12 dienomis ir išrinko „Kaunas Photo 08“ Didžiojo prizo laimėtoją, laureatus ir pirmąjį „Kaunas Photo 08“ Lietuvių fotografijos prizo laureatą. Šių metų festivalio ir, atitinkamai, skelbto konkurso tema – „Išprotėjusi fotografija“.
Kaip buvo galima tikėtis, šių metų festivalio atviras konkursas sulaukė mažiau dalyvių nei ankstesniais metais, nes humoro tema fotografijoje yra kietas riešutas ne tik lietuvių fotografams.
Pasak komisijos pirmininko Romualdo Požerskio, „iš visų darbų išsiskyrė slovako Martino Kollaro, gyvenančio Prahoje ir dirbančio įvairiose Europos šalyse, darbai, pasižymintys stipriu subtilaus humoro užtaisu ir geriausių čekų ir slovakų fotografijos tradicijų palaikymu šiuolaikinėje fotogafijoje“. Scenos, kurias Martinas Kolaras sustabdo savo fotografijose, priverčia mus stabtelti ir pagalvoti: „kaip tai padaryta – išlaukta ar režisuota?“. Lyg senoje geroje čekų komedijoje, kur pradžioje veiksmas vystosi lėtai, o filmo pabaigoje neįmanoma sulaikyti sprogstančio juoko, Martino Kollaro fotografijose išlaikomas tam tikras atstumas tarp fotografo ir žmonių, jų aplinkos. Į atvaizdą žiūrovas turi įeiti pats, tačiau išeiti be šypsenos greičiausiai nepavyks. Kelio ženklas rodo, kad eiti per kelią prie tunelio pradžios draudžiama, tačiau jei per kelią eina ištisas orkestras, su smuikais, violončelėmis ir tautiniais drabužiais, taisyklės nevisagalės. Kitas kelio ženklas, perspėjantis apie dviejų krypčių eismą, pastatytas būtent ten, kur sugedo sena dieduko ir močiutės „Škoda“. Kol močiutė žvalgosi į horizontus, diedukas kilnoja vieną po kito bagažinės ir kapoto dangčius, lyg ieškodamas – kur variklis.
Tarp originaliausių – ir italo iš Veronos Marko Fioresės darbai, linksmas konceptualus, pseudodetektyvinis požiūris į atsitiktinumus fotografijoje. Pasak Gintaro Česonio, nestabilios kompozicijos, „netyčiniai“ ryškumo pametimai ar pašalinių spindulių prasiskverbimas, „dokumentuojantys“ spaudai ir kiti nukrypimai nuo taisyklingo fotomeno leidžia autoriui mistifikuoti kone bet ką – kvadratu išpjautą žolę, akmenį, įkritusį į vandenį, su metalo detektoriumi pliaže laiką leidžiantį žmogų, užrašą „kitas būsi tu“.
Fotografas iš Tailando Dow Wasiksiri kalba apie savo šalies spalvingajį gyvenimo būdą. Iš pirmo žvilgsnio, tokių darbų šiandien gausu. Festivalio vadovas Mindaugas Kavaliauskas teigia, kad „tuomet, kai pop-visuomenės kritikos klasikas britas Martinas Parras siekia klonuoti savo paties darbus kiekvienoje šalyje, kurią aplanko, Dow Wasiksiri leidžia mėgautis bendresniais planais, dažniausiai fotografuodamas plačiakampiu iš vieno-trijų metrų atstumo, leisdamas žiūrovams stebėti ir socialinį spektaklį, ir atskiras jo linksmas ir netikėtas detales. Matydamas didelio formato atspaudus, žiūrovas turi galimybę praleisti daugiau laiko tyrinėdamas atvaizdo platybes ir rasdamas vis ką nors naujo“.
Čekas Vojtechas Slama iš Brno konkursui prisistatė retro stiliaus portretais ir autoportretais iš serijos „Colorjoy“ („Džiaugsmas spalvoje“), kuriuose „senovė“ jaučiama tiek spalvotosios fotografijos pradžios netobulumuose – spalvų išnykimu į kadro kraštus, tiek siužete. Pasak Tomo Pabedinsko, „ikoninis motociklas „Java“ ar senas mersedesas pasirenkami kaip ankstyvosios studijinės fotografijos scenografijos“. Gabrielės Kuizinaitės pastebėjimas – stilistiškai su fotografija vieninga ir modelių apranga, laikysenos, vasarotojų aksesuarai. Visa tai primena aštuntąjį dešimtmetį, kai atostogauti prie ežero su mergina ir su radija, turėti „Javą“ (ką jau kalbėti apie mersedesą) ir fotografuotis buvo taip „kieta“. O fotografuotis spalvotai – tiesiog aukščiau visko.
Iš Lietuvių fotografijos išsiskyrė marijampoliečio Kazimiero Linkevičiaus naujausias darbas iš serijos „52 savaitės, 52 autoportretai“, persmelktas autoironijos. Serija yra autoanalitiško darbo tuo pačiu pavadinimu, atlikto 1993 ir 2003 metais, tęsinys. Žvelgiant į naujuosius darbus iš laiko perspektyvos, akivaizdu, kad Kazimiero Linkevičiaus autoportretai – linksmi ar groteskiški – nėra vien tik fotografo vidinio pasaulio atspindžiai, bet veikiau visuomenės problemų, jos vertybių simptomai. Jei prieš penkiolika metų buvo galima įžvelgti kiek rimtesnius pavojingo, agresyvaus gyvenimo ženklus, naujausiuose darbuose fotografui svarbiau priklausomybė nuo turto, dirbtinumo, net mistikos, nostalgijos. Žiuri komisijos nuomone, Kazimiero Linkevičiaus darbai – kritiško humoro klasika šiuolaikinėje lietuvių fotografijoje.
Festivalis „Kaunas Photo“ pristato lietuvių fotografus įvairiuose tarptautiniuose fotografijos festivaliuose, parodose, konkursuose ir kituose projektuose.
„Kaunas Photo 08“ laureatų parodos, dalyvaujant autoriams, bus atidarytos šių metų rugsėjo mėnesį.
Kazimiero Linkevičiaus darbas
Martino Kollaro darbas
Vojtecho Slamos darbas
Mauro Fioreses darbas
