Pirmąkart į lietuvių kalbą išverstas Koranas. Šiuo metu jis yra perkamiausia knyga mokslinės ir profesinės literatūros knygynuose.
Šventosios islamo knygos, Korano, vertėjas – poetas Sigitas Geda – sako ėmęsis šio darbo, norėdamas išplėsti lietuvių suvokimą apie Rytų pasaulį. Vis dėlto islamo tyrinėtojai į lietuvių kalbą išverstą Koraną vertina kritiškai.
Ketveri metai – tiek poetas ir vertėjas S. Geda užtruko, kad nuo lentynos galėtų paimti į lietuvių kalbą pirmą kartą išverstą visą šventąją islamo išpažinėjų knygą – Koraną. Imtis šio, kaip pats sako, ypač atsakingo ir sunkaus darbo jį paskatino arabų kraštuose verslo ryšius užmezgęs sūnus.
„Man atrodo, jis pirmiausiai yra reikalingas patiems lietuviams. Laisvės, nepriklausomybės sąlygomis mes privalome vis dėlto žinoti, kad yra islamo pasaulis. Neminint tokių kraštutinių atvejų, kad lietuvių kariai dalyvauja tam tikrose misijose ir ne tik kariai, vyksta prekyba su islamo pasauliu ir daugybė lietuvių kartais važiuoja į Emyratus, kiekvieną dieną skrenda į Turkiją arba Egiptą. Mes akis į akį susiduriam su realybe“, – tvirtina S. Geda.
Interpretacijos interpretacija?
Versdamas šventąją musulmonų knygą, poetas daugiausiai vadovavosi rusišku Korano vertimu, vertimų į kitas kalbas komentarais ir latvių turkologo bei arabisto Uldžio Berzinio konsultacijomis.
Vis dėlto, anot islamo tyrinėtojo Egdūno Račiaus, Korane arabų kalba nėra skyrybos ženklų, tad jo vertimas yra interpretacija, o vertimas iš vertimo – interpretacijos interpretacija. Tad S. Gedos vertimas, pasak mokslininko, skaitytojams gali sudaryti klaidingą nuomonę apie islamą.
„Reikia prisiminti, kad tai yra VII a. pirmos pusės kūrinys. Ir tai yra labai tolima kultūrinė terpė nuo mūsų dabartinės – tai yra Arabijos pusiasalis. Visiškai natūralu, kad tos ištaros, mintys ar idėjos, kurios buvo labai natūralios tuo metu, gali atrodyti labai keistos dabar.
O jei tas mintis perteiksime taip, kad jos dar keisčiau atrodys, kaip kai kuriose vietose šiame vertime ir yra padaryta, tai tada gali susidaryti įspūdis, kad milijardas 400 milijonų žmonių seka kažkokiu tekstu, kuris yra visiška atgyvena, visiškai archajiškas ir anachronistinis reiškinys“, – mano E. Račius, VU Azijos ir Afrikos studijų centro vadovas.
Jis teigia bijąs, kad islamofobų reakcija Lietuvoje gali būti atvirkštinė – „koks tekstas, ką jie skaito, kuo jie vadovaujasi – ten kalbama apie žudymą, apie moterų išnaudojimą, apie vergus ir netgi suguloves“.
„Žinote, labai gražiai galima atsakyti didelio autoriteto Česlovo Milošo žodžiais. Kada jo paklausė apie šventraščio, katalikų, krikščionių šventraščio, vertimus į Europos kalbas, jis sakė: „Du tūkstančius metų Europa maitinosi religiniais tekstais, kurie buvo versti iš graikų ir lotynų kalbos. Ir mūsų tikėjimas buvo pakankamai geras“. Šventam raštui nereikia mokslininko arba du žmonės turi versti kartu, mano galva, – kuris labai gerai moka arabiškai ir kuris labai gerai gali atkurti kažkokį lietuvių tekstą. Tai nėra maldynas, bet negalima jo versti akademine kalba“, – į kritiką atsako S. Geda.
Islamo tyrinėtojas E. Račius sako buvęs maloniai nustebintas išradingų Sigito Gedos sugalvotų naujadarų, tačiau šis vertimas – netinkamas nei akademikui, nei paprastam žmogui, nei juo labiau Lietuvos musulmonų bendruomenei.
Lietuvoje gyvenantys musulmonai vertimą taip pat vertina kritiškai ir apgailestauja neturėję progos į jį žvilgtelėti prieš knygai pasirodant knygynuose.
„Iš teologinės pusės žiūrint, joks vertimas negali būti laikomas Koranu, išskyrus arabiškąjį. Jie gali būti geresni ar blogesni vertimai, bet tai yra prasmių vertimai. Ir paprastai prieš leidžiant į pasaulį, į gyvenimą knygą, stengiamasi gauti pritarimą iš žinovų, iš žmonių, kurie žino, kurie baigė studijas ir tyrinėjo Koraną keletą metų“, – teigia Adas Jakubauskas, Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas.
Perkamiausia knyga
Kad ir koks būtų šis vertimas, pasirodęs rugpjūčio pradžioje, jau dvi savaites jis yra pati perkamiausia knyga mokslinės literatūros knygynuose.
„Žmonės, matydami, girdėdami apie islamą ir musulmonus įvairių dalykų, žinoma, daugiausiai blogų, tiesiog galvoja, kad būtų visiškai įdomu pasiskaityti. Ir netyčia, visiškai netyčia, atradę šitą tekstą knygyne, pagalvoja, kodėl nenusipirkus – šiaip ar taip, nepasens, nes čia gi ne vienadienė knyga, gal kada paskaitysiu. Gal kažkas ir skaitys“, – svarsto E. Račius.
A. Jakubausko manymu, knygos populiarumui įtakos greičiausiai turi poeto aura. „Jis yra labai žinomas poetas ir yra išvertęs kitų religijų šventraščius. Matyt, jis į lentyną norėjo pastatyti dar vieną vertimo perlą ir pabandė išversti Koraną“, – sako A. Jakubauskas.
„Man atrodo, kad žmonės yra išsiilgę. Mus kamuoja tas pats, kas kamavo mūsų tėvus ir senelius – pažinimo alkis. Norime pažinti, mes žmonės esam. Kaip Kolumbas, ko jis į tą Ameriką brovėsi? Negalėjo paaiškinti nei karaliams, nei karalienėms, kol pagaliau gavo tą pašalpą ir išplaukė. Pagrindinis dalykas, kuris gena smalsų žmogų, yra pažinimas“, – tvirtina S. Geda.
Koranas – pirmasis arabų raštijos ir vienas įžymiausių pasaulio prozos paminklų. Į kitą, persų kalbą, pirmą kartą Koranas buvo išvertas devintame amžiuje, į lotynų – dvyliktajame.
Viktorija Rinkevičiūtė
LTV naujienų tarnyba
