Lietuvos dailės muziejus kovo 10 d., trečiadienį, 14 val. kviečia į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečio minėjimo programos lietuvių išeivijos dailininkų parodą „DOVANA NEPRIKLAUSOMAI LIETUVAI“ (veiks iki 2010 m. gegužės 31 d.).
Lietuvių išeivijos dailininkų paroda „DOVANA NEPRIKLAUSOMAI LIETUVAI“ atidaroma minint kovo 11-osios – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmetį. Pasak LDM direktoriaus Romualdo Budrio, „Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dešimtmečio proga 2000-aisiais buvo surengta didžiulė paroda „Sugrįžusi išeivijos dailė“. Ši paroda atspindėjo Lietuvos dailės muziejuje sukaupto daugiau kaip šešių tūkstančių eksponatų išeivijos dailės rinkinio vertingiausias kolekcijas, Čiurlionio galerijos Čikagoje Lietuvai kauptus rinkinius. Bet tai nebuvo šio abipusiai svarbaus vyksmo pabaiga. Minint Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetį, Radvilų rūmai vėl atveria sales išeivijos dailei. Parodoje „DOVANA NEPRIKLAUSOMAI LIETUVAI“ rodomos vertingos kolekcijos, pastaraisiais metais perduotos daugiausia pačių kūrėjų iniciatyva ir paskutine valia, taip pat dailininkų artimųjų, išeivių institucijų dovanos. Parodoje eksponuojama per 150 meno kūrinių, didžioji dalis darbų Lietuvoje pristatoma pirmą kartą.
Pasak parodos kuratorės Julijos Mušinskienės, „rodomos išskirtinės dovanos, tokios kaip Adomo Varno (1879–1979) istorinė drobė „Mindaugo karūnavimas“. Šį 1951–1955 m. nutapytą paveikslą specialiai įsigijo ir Lietuvai jos vardo paminėjimo tūkstantmečio proga padovanojo inžinierius, išradėjas, visuomenės ir kultūros veikėjas šimtametis Domas Adomaitis.“ Vienas įdomiausių parodos istorinių eksponatų – Stasio Ušinsko (1905–1974) pano „Lietuvos mokykla“, apibūdinantis Lietuvos švietimo pažangą pirmosios Nepriklausomybės dvidešimtmečiu, sukurtas specialiai 1939 m. pasaulinei parodai Niujorke, o po jos iki šiol saugotas jėzuitų Jaunimo centre Čikagoje.
Lankytojams pristatomas ir įžymusis „Žemaitės portretas“, kurį 1919 m., Žemaitei viešint Amerikoje, sukūrė pirmųjų lietuvių dailės parodų Vilniuje dalyvis Jonas Šileika (1883–1960). Pačios Žemaitės liudijimu, „už tą darbą Šileika gavo 200 dol. nagrados ant parodos Chicagoje“; pagal jį buvo atspausdinti atvirukai, o 1957 m. šis vienintelis iš natūros tapytas mūsų literatūros klasikės atvaizdas buvo eksponuotas pirmoje Čiurlionio galerijos parodoje Čikagoje. Gydytojas Antanas Montvydas (1886–1966) jį padovanojo Lietuvai kaupiamam rinkiniui.
Parodoje eksponuojama vieno iškiliausių XX a. lietuvių grafikų Viktoro Petravičiaus (1906–1989) kūrinių kolekcija. Pristatomas ir talentingos jo mokinės, iškilios šių laikų mecenatės Magdalenos B. Stankūnės abstrakčios batikos ciklas.
Ypač spalvingai parodoje atskleidžiamos Freiburgo meno mokyklos auklėtinių kūrybos kolekcijos. Pirmą kartą Lietuvoje rodomi tapytojo, dailės pedagogo, filosofo Juozo Mieliulio (1919–2009) simbolistiniai ir siurrealistiniai paveikslai. Parodos rengėjai tikisi, kad įdomus atradimas bus ir kito „freiburgiečio“ – Jurgio Šapkaus, gyvenančio Kalifornijoje, kūryba. Dailininkas yra lietuvių ir amerikiečių parodų, kelių menininkų sambūrių dalyvis, jo skulptūrų ir vitražų yra Ilinojaus bažnyčiose, Kalifornijos viešuosiuose pastatuose, o tapybos – daugelyje privačių kolekcijų. Tapybos parodą Lietuvos dailės muziejuje J. Šapkus buvo surengęs 1998 m., bet didžioji pažintis yra dabar: rodoma 20 alebastrinių, bronzinių, terakotinių skulptūrų ir didelė kolekcija akrilu bei akvarele tapytų paveikslų.
Juozas Mieliulis. Himnas saulei
Parodoje pristatomas, Lietuvos dailės muziejuje saugomas, nedidelis, bet reikšmingas Elenos Urbaitytės (1922–2006) kūrybinis palikimas. Anot kuratorės J. Mušinskienės, „E. Urbaitytė – viena iš nedaugelio išeivių menininkų, nepabūgusių XX a. II pusės meninių novacijų, įsijungusi į Niujorke gyvavusius vėlyvojo modernizmo ir postmodernizmo sąjūdžius, siekusi sujungti tapybą, skulptūrą ir architektūrą. Nuo 1988 m. Lietuvoje rengtose parodose dailininkė pristatė novatorišką savo kūrybą, atspindinčią konstruktyvizmo, abstraktaus ekspresionizmo, šviesos meno ir minimalizmo srovių ieškojimus. Pirmoji iš išeivių originaliomis skulptūromis praturtino Vilniaus erdves prie Spaudos rūmų, Europos centro skulptūrų parke, Technikos bibliotekos kieme.“
Jurgis Šapkus. Tremtinių Marija
Parodoje eksponuojamos Danutės Emilijos Šurkutės-Nitecki subtilios peizažų ir gėlių studijos, Jolantos Janavičienės keramikos ir piešinių kolekcija. Pristatoma čikagiečių Dalios Šlenienės ir Henrietos Vepštienės dovanota keramika. Abi dailininkės mokėsi Čikagos meno institute, kurį 1907–1910 m., baigė labai daug lietuvių menininkų. Tarp jų sesuo Mercedes (Marija Mickevičiūtė, 1915–2007), kilusi iš lietuvių imigrantų šeimos. Jos tapybos pavyzdžių Lietuvai dovanojo Šv. Kazimiero seserų kongregacija.
Bene pirmą kartą Lietuvoje rodomos Vandos Aleknienės ekspresionistinės abstrakcijos ir Petro Aleksos metaforiškos dažyto medžio skulptūros. Abu dailininkai yra vadovavę Čiurlionio galerijai Jaunimo centre, surengę daug išeivijos dailės parodų.
Paroda Radvilų rūmuose veiks iki 2010 m. gegužės 31 d.
