Nemaža Lietuvos muzikos verslo atstovų grupė, grįžusi iš Berlyno muzikos mugės „PopKomm“, dalijose savo įspūdžiais ir rezultatais.
Pasak „Monako produkcijos“ direktoriaus Lauro Lučiūno, "mugė šiemet buvo labai nevienareikšmiška. Joje galima buvo justi CD formato mirties alsavimą į nugarą. Nelabai jauku parduotuvių savininkams ir gamintojams. Tačiau mes kaip leidėjai mugėje jautėmės puikiai."
Panašų įspūdį mugė paliko ir „Prior Records“ komercijos direktoriui Romanui Matuliui: "Tiesą sakant nuotaikos nelabai džiugios. Vakarų Europa toliau dirba pagal sau įprastas schemas, nors turi nemažų problemų dėl laikmenos pardavimų kritimų. Jau kelintus metus tai kelia daugiau klausimų nei atsakymų". Neatsitiktinai mugės metu vykusioje konferencijoje įvairios muzikos įrašų laikmenų apyvartos artimiausiam dešimtmečiui svyravo nuo nulio iki kelių milijardų, tačiau net ir kalbant apie alternatyvius muzikos panaudojimo ir pardavimo būdus dažniausiai vis tiek buvo sugrįžtama prie žlungančio laikmenų pardavimų verslo.
Lauras Lučiūnas, „Monako produkcija“: "Akivaizdu, kad Vakarai jau išsisėmė ir nelabai suvokia ko griebtis, kaip vykdyti plėtrą išlaikant bent jau nekrentančius pardavimus. Manau, kad atėjo laikas važiuoti į „PopKomm‘ą“ ne pirkti licencijų, bet pristatyti savo muzikos pardavimų idėjas." Ne vienas mugės dalyvis akcentavo, kad tokių idėjų šių metų mugėje buvo mažoka.
Mugės dalyviai teigė, kad mugėje buvo ne tik įdomu susiorientuoti, kas vyksta muzikos versle, bet surasti realių partnerių. Laurynas Giedrys iš „Prior musica“ teigė užmezgęs naudingų kontaktų su Latvijos, Ukrainos, Rusijos įrašų kompanijomis dėl turinio platinimo mobiliųjų telefonų pagalba bei muzikos platintojais, tiekiančiais muziką internetinėms parduotuvėms.
Dėmesio pačiai muzikai mugėje taip pat netrūko. Kiekvieną vakarą įvairiuose Berlyno klubuose vyko intensyvus gyvenimas, privertęs daugelį mugėse dalyvių gyventi muzika beveik 24 val. per parą, blaškantis tarp daugybės kartais sunkiai surandamų šio megapolio klubų.
Lietuvos muzikos eksporto biuro organizuotas stendas šiemet buvo judrioje vietoje, pro kurią nuolat judėjo nemažas srautas žmonių. Lietuviško pop/roko, elektroninės muzikos, folkloro ir džiazo leidiniai buvo nuolat graibstomi gausiai mugę lankiusių radijo ir spaudos žurnalistų, įrašų kompanijų, įvairių klubų bei festivalių programų sudarytojų, aktyviai besidomėjusių įvairiomis Lietuvos muzikos scenomis (roko, elektronikos, džiazo, folkloro), ieškančių konkrečių atlikėjų bei siūlančių mainus.
Ne mažiau intensyviai siūlė prisistatymų scenarijus ir įvairių šalių mugės, net ir lokalios, turinčios ambicijų plėsti tarptautinį kontekstą, siekiančios ir įvairių Europos sąjungos šalių dėmesio. Akivaizdu, kad aktyvėja ir Lietuvos atlikėjai, siunčiantys paraiškas į įvairius naujų kylančių grupių festivalius, tai neabejotinai turės poveikį ir mūsų atlikėjų judėjimui Europoje.
Mugėje dalyvavęs ir su ja susipažinęs Vilniaus – Europos kultūros sostinės muzikos projektų vadovas Vytautas Gailevičius teigė, kad Vilnius į informavimo politiką apie artėjančių kultūros sostinių programas žiūri plačiausiai. Jis teigė prisirinkęs pakankamai idėjų, jei būtų nuspręsta daryti didesnius kultūros sostinės programos pristatymus panašiuose specializuotuose renginiuose.
Daugelis mugės dalyvių sutarė, kad dalyvauti tokiuose renginiuose naudinga net jei iš to ir neturi didelės finansinės naudos ir tokiuose renginiuose smagu atstovauti ne tik savo kompaniją, bet ir Lietuvą, juolab, kad Lietuva ir atstovavimo kokybe, ir reprezentacija parodoje atrodė tikrai geriau nei mūsų artimiausi kaimynai bei kitos mūsų regiono šalys.
MXL inf.
