Jeigu esi kūrybinės sąjungos narys - galerijos pačios tave kviečia parodyti savo kūrybą, tačiau norint įstoti į sąjungą - reikia turėti parodų sąrašą. Kaip jaunam menininkui pralaužti šį užburtą ratą ir kiek tai kainuoja?
Šiuo metu Klaipėdoje veikia apie septyniolika ekspozicinių meno erdvių. Tai - parodų salės ir galerijos, priklausančios savivaldybei, bibliotekoms, kūrybinėms sąjungoms ir privatiems savininkams. Dauguma jų organizuoja parodas. Vienos įstaigos kas dvi tris savaites, kitos - rečiau. Taigi, atrodo, jog surengti parodą Klaipėdoje - vieni niekai. Kaip yra iš tiesų? Kaip galerijos pasirenka autorius?
Tik profesionalams
Pasak Klaipėdos dailės parodų rūmų Dailės skyriaus vedėjos Akvilės Eglinskaitės, paprastai rudenį dailininkai, kūrybinės sąjungos, asociacijos kviečiamos teikti pasiūlymus dėl parodų. Pagrindinis šios institucijos tikslas - profesionalaus meno sklaida - yra ir pagrindinis kriterijus pasirenkant autorius ar jų grupes. Pasiūlymus parodoms svarsto ir įvertina prie Klaipėdos dailės parodų rūmų veikianti Meno taryba, kurią sudaro Parodų rūmų, savivaldybės, kūrybinių sąjungų atstovai.
"Klaipėdos dailės parodų rūmai suteikia nemokamai ekspozicinį plotą ir sukabina ar išdėsto jame meno kūrinius, visa kita (kūrinių transportavimas, vaišės parodos atidarymo metu ir kt.) - parodos autoriaus ar organizatoriaus rūpestis", - sakė A. Eglinskaitė.
Anot Dailės skyriaus vedėjos, kiekvienais metais paraiškų rengti parodas daugėja. "Vizualinių menų sklaida Klaipėdoje pastaruoju metu pastebimai aktyvėja. Atsidaro naujo meno galerijos, o ir pas mus dailininkai gana aktyviai veržiasi. Šiems metams sulaukėme 31 paraiškos, 4 projektų atsisakėme, visi kiti, tikimės, bus įgyvendinti. Šiemet bus daug itin stambių projektų per visas Parodų rūmų sales. Šiuo metu demonstruojama Jaunųjų Europos kūrėjų paroda, vėliau bus didelis Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro organizuojamas tarptautinis projektas, Lietuvos dailės sąjungos Klaipėdos skyriaus narių bendra paroda. Gana aktyviai į parodinį gyvenimą veržiasi jauni menininkai", - anonsavo A. Eglinskaitė.
Dailininkų eilė
Vienos seniausių uostamiestyje, Klaipėdos apskrities dailininkų sąjungai priklausančios Baroti galerijos direktorė Andželika Baroti patikino, jog parodų grafikas šioje galerijoje sudaromas metams keleriems į priekį. Galerija turi nuolatinį savo autorių ratą, kuriame yra apie 30 įvairių žanrų dailininkų: tiek klasikų, tokių kaip šviesaus atminimo tapytojas Algirdas Petrulis, kurio paroda veikia šiuo metu, ar prieš tai viešėjęs Linas Katinas, tiek jaunų, perspektyvių dailininkų, tokių kaip, tarkim, Martynas Gaubas iš Šiaulių. Pirmenybė eksponuoti savo kūrybą teikiama Klaipėdos apskrities dailininkų sąjungos nariams, kurių yra 17, tačiau kiekvienais metais galerija pristato ir naujus autorius.
"Patys nuolat sekame parodinį gyvenimą kituose Lietuvos miestuose, užsienyje, stebime Vilniaus dailės akademijos studentų kūrybą. Pasikviečiame tuos autorius, kurių darbai dera prie galerijos stilistikos ir, mūsų manymu, gali būti įdomūs klaipėdiečiams. Nesame prisirišę prie vieno dailės žanro, nes Lietuva - per maža. Todėl mūsų parodose būna ir tapybos klasika, ir visiškas avangardas, instaliacijos, video-. Dirbame jau 19 metų. Per tiek laiko jau išsiugdėme nuojautą, kas gali būti įdomu. Žvelgdami į praeitį matome, kad toji nuojauta - nenuvilia. Nemažai šiandien garsių dailininkų Baroti galerijoje žengė pirmuosius žingsnius. Pirmąsias personalines parodas čia eksponavo Saliamonas Teitelbaumas, Arūnas Žilys, Dovilė Norkutė, Arvydas Karvelis ir kt." - pasakojo A. Baroti.
Jaunus, nežinomus menininkus Baroti galerija pirmiausia patikrina kviesdama dalyvauti galerijos organizuojamuose meniniuose projektuose. Tik įdomiai pasirodę autoriai pelno galimybę surengti ir personalinę parodą.
Meno kūrinių ekspozicija Baroti galerijoje - nemokama.
Paroda už paveikslą
Nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio Klaipėdoje veikianti Rūtų galerija šiuo metu pristato Lietuvos tapybos klasiko, klaipėdiečio tapytojo Algirdo Taurinsko personalinę parodą. Prieš tai čia jau buvo surengtos tapytojų Algimanto Ramanausko, Juozo Vosyliaus tapybos parodos. Privačioje komercinėje galerijoje nuolat pristatomi ir parduodami žinomų klaipėdiečių tapytojų bei keleto mažosios metalo plastikos kūrėjų darbai.
Galerijos vadovas Gintautas Kurlavičius, iš pradžių ketinęs reprezentuoti galerijoje išskirtinai uostamiesčio dailininkų kūrybą, šiuo metu jau derasi ir su autoriais iš Vilniaus. "Mes orientuojamės daugiausiai į tapybą. Klaipėdoje tapytojų trūksta. Šiuo metu mūsų ekspozicijoje yra beveik visų uostamiesčio tapybos klasikų kūryba bei keletas jaunų dailininkų kūrinių. Įdomu, kad kai kurie autoriai, prisirišę prie vienos galerijos, kitai savo darbų neduoda. Apskritai derybos su menininkais - gana sudėtingos, bet man malonios", - šyptelėjo G. Kurlavičius.
Pokalbininkas tvirtino, jog į galeriją priima tik profesionalių menininkų kūrinius. Galerijos savininkui rūpi, kad kūriniai būtų parduoti. Autoriai, rengiantys Rūtų galerijoje personalinę parodą, palieka dovanų vieną kūrinį. Tokiu būdu galerija, kuri pati rūpinasi parodos atidarymo vaišėmis ir informacijos sklaida, kaupia savo kūrinių kolekciją.
Užburtas ratas
27-erių dailininkė Egidija Brinkytė praėjusią savaitę personalinę tapybos darbų parodą "Ženklai" pristatė Žemaitijos dailininkų sąjungos galerijoje. Jauna menininkė yra baigusi molbertinės tapybos kūrinių restauravimo ir konservavimo specialybę Kauno kolegijos J. Vienožinskio menų studijų centre ir dailės bei dizaino specialybę Šiaulių universitete.
Parodose E. Brinkytė dalyvauja nuo 2006 m. Bendrose parodose su kitais autoriais menininkė pristatė savo kūrybą Šilalėje, Jurbarke, Klaipėdoje, Vilniuje, Hamburge. Taip pat yra surengusi 6 personalines parodas.
"Surasti erdvę personalinei parodai Klaipėdoje nėra lengva. Galerijose reikia laukti eilėje apie metus. Aš esu jauna dailininkė, tapau nedidelio formato paveikslus. Su jais eiti į Baroti galeriją ar Parodų rūmus - nedrąsu. Juolab kad dar nepriklausau dailininkų sąjungai. O tai yra vienas pagrindinių galerijų kriterijų pasirenkant autorius. Kiek man teko domėtis, už parodos eksponavimą mokėti nereikia. Tik Vilniuje galerija "Arka" paprašė 40 litų už priėmimo organizavimą", - savo patirtimi pasidalino E. Brinkytė.
"Ko verta kūryba, jeigu jos niekas nemato?" - klausimu į klausimą, kodėl menininkai rengia parodas, atsakė metalo, popieriaus, odos bei medžio plastikos eksperimentatorius Rytis Zenkevičius.
Susidūręs su sunkumais pristatyti savo kūrybą menininkas tapo vienu iš naujos meno galerijos "Memel Art"savininkų. "Galbūt niekas apie tai nekalba, tačiau realybė yra tokia, jog menininkai, kurie nori parodyti savo kūrybą, turi už tai susimokėti. Pavyzdžiui, vieną mėnesį veikusi paroda Žemaitijos dailininkų sąjungos galerijoje man ir mano kolegai kainavo po 200 litų", - sakė R. Zenkevičius.
Anot pokalbininko, galerijų duris menininkams atidaro ne studijų diplomai, o narystė kūrybinėje sąjungoje. "Jeigu esi Lietuvos dailininkų sąjungos narys - galerijos pačios tave kviečia, tačiau norint įstoti į sąjungą - reikia jau turėti parodų sąrašą. Išeina užburtas ratas", - pasakojo R. Zenkevičius, neseniai įstojęs Lietuvos tautodailininkų sąjungą.
Nacionalinėje dailės galerijoje - tik pripažinti menininkai
Lolita JABLONSKIENĖ, Nacionalinės dailės galerijos vadovė:
Nacionalinė dailės galerija - muziejinė institucija, kurios svarbiausia funkcija - kaupti vertingiausius meno kūrinius. Kol kas tai daroma labai vangiai, nes valstybė šiam reikalui skiria itin mažai lėšų. Įsigyjant meno kūrinius, į juos žiūrima tarsi pro istorinius akinius, įvertinama jų reikšmė Lietuvos dailei.
Menininkai, norintys pristatyti savo kūrybą nacionalinėje dailės galerijoje, turi tris galimybes:
1. Jų kūrinių įsigyja Lietuvos dailės muziejus ir eksponuoja juos mūsų galerijoje veikiančioje nuolatinėje XX amžiaus Lietuvos dailės ekspozicijoje.
2. Nacionalinė dailės galerija organizuoja konceptualias parodas, kurios nagrinėja vieną ar kitą meno aspektą. Jose gali dalyvauti menininkai, kurių tematika ar kūrybinė raiška atitinka tyrinėjamą temą.
3. Galerija organizuoja ir personalines parodas tų menininkų, kurių kūryba jau yra teiginys Lietuvos dailės istorijoje. Tai gali būti ir dailės klasikai, ir jauni, tačiau aktyviai parodiniame gyvenime dalyvaujantys ir jau padarę įtaką dailės kontekstui dailininkai.
Norintys pristatyti savo kūrybą menininkai turi bendrauti su Nacionalinės dailės galerijos projektų kuratoriais, pateikti jiems ne tik savo kūrybinius projektus, bet ir idėjas.
Jurga PETRONYTĖ
