Ji savo gerbėjams yra pažadėjusi nekelti kojos į Holivudą (suvaidino „Da Vinčio kode“ tik todėl, kad norėjo pasijusti turiste didžiuliame blizgučių pasaulyje) , nes ten „gadinamos asmenybės“. Taip pat ji niekada nevaidins blogiukės veiksmo filmo herojės, nes tai tiesiog „netinka jai prie veido“, o siaubo filmuose aktorės nepamatysime, nes jai nepatiktų „tris mėnesius kažko bijoti“. Tačiau toji Amelija, kurią visas pasaulis pamilo dar 2001 metais, tikruoju vardu Audrey Tautou, į kino teatrus jau kitą savaitgalį grįžta romantinėje komedijoje „Prancūziška apgaulė“. Vėl trumpaplaukė, vėl daranti gera pirmiausia kitiems.
Nors jos karjera kine prasidėjo kur kas anksčiau, tikrasis populiarumas bei įvertinimas atėjo su Amelijos vaidmeniu filme „Amelija iš Monmartro“. Pati Audrey Tautou stebėtinai panaši į savo heroję: žurnalisto paklausta, kas jai gyvenime patinka ir nepatinka, ji vardina gerą pusvalandį nei sekundei nesustodama. „Mėgstu, kai vasarą, siestos metu pro metalines žaliuzes prašviečia keistų formų saulės spinduliai, vairuojant sustoti pailsėti kokiame pakelės autoservise, patinka degalinių kvapas, taip pat patinka ridentis nuo mažų kalnelių. Nekenčiu įlipti į balą ir jausti pro batelius besisunkiantį vandenį, kai sušlampa ir kojinės...“, – itin keistus mažus gyvenimo malonumus pasakoja didelė Prancūzijos kino žvaigždė.
Naujausioje romantinėje juostoje „Prancūziška apgaulė“ A. Tautou herojė turi nemažai panašumų su Amelija. Emilė dirba kirpėja, ji moka ne tik nukirpti, sušukuoti, bet ir patarti klientams visais gyvenimo klausimais. Deja, vienintelis žmogus, kuriam ji, atrodo, negali padėti yra jos motina, kuri prarado aistrą gyvenimui po to, kai ją paliko vyras.
Vieną gražią dieną 30-metė mergina gauna aistringą anoniminį meilės laišką ir jai galvon šauna mintis. Ji, pakeitusi vardą, persiunčia šį laišką motinai. Galbūt „slaptas gerbėjas“ pralinksmins mamą. Jos planas pasiteisina: Medė vėl pražysta.
Tačiau jaunoji kirpėja greitai susivokia, jog taip problemos neišsprendė, o sukūrė dar vieną - dabar ji turės aprūpinti motiną nuolatiniais meilės laiškais. O netrukus Emilė turės surasti ir „laiškų autorių“. Tuo tarpu tikrasis meilės laiško, adresuoto Emilei, autorius, Žanas (akt. Samy Bouajila), kasdien beveik nepastebimas sukiojasi jos panosėje.
