Gegužės 15 dieną Palangos gintaro muziejuje vyks kurorto šventės „Palanga 2009“ renginiai, kuriais Lietuvos tūkstantmečio vasarą lankytojai kviečiami dėmesį sutelkti į Lietuvos istoriją ir senosios Palangos unikalius vaizdus.
17 val. atidaroma Mstislavo Dobužinskio (1875–1957) kūrybos paroda „Senoji Lietuva“ (veiks iki rugpjūčio 30 dienos); 18 val. pristatomos senąją Palangos istoriją atskleidžiančios knygos „Grafų Tiškevičių Palangos rūmai. Architekto Franco Heinricho Schwechteno piešiniai ir brėžiniai“ ir „Senoji Palanga. Henriko Grinevičiaus fotografijų ir atvirukų kolekcija“. 19 – 21 val. vyks “Europos muziejų nakties” edukaciniai renginiai.
Paroda „Senoji Lietuva“ pristato 1933-34 m. dailininko kelionėse po Žemaitiją sukurtus piešinius ir kitose išvykose į Lietuvos provinciją sukurtus 37 kūrinius. Piliakalniai, dvarai, Kryžių kalnas, bažnyčios, vienuolynai, sinagogos, koplyčios, varpinės, kryžiai perteikia krašto, jo architektūros žavesį. Piešiniuose ne tik miestelių vaizdai, bet ir individualus charakteris, nuotaika. Architektūriniai peizažai dokumentalūs ir meniški, kartu perteikia tautines, taip pat laiko žymes, dabar jau išnykusius objektus.
Pasaulyje pripažintas dailininkas Mstislavas Dobužinskis (1875–1957) Lietuvos visuomenei daugiau žinomas kaip scenovaizdžių kūrėjas. Valstybės teatre Kaune jis apipavidalino per 40 operos ir dramos spektaklių ir tuo pagrindė lietuvių scenografijos pradžią. Dailininkas garsėjo ir Paryžiaus, Londono, Romos, Neapolio, Briuselio, vėliau – Niujorko Metropoliten operos teatruose, bet neapsiribojo vien scenos meno kūryba. Jis tapė ir piešė lankytų miestų vaizdus, rengė parodas Europoje ir JAV. Pirmoji M. Dobužinskio darbų paroda Vilniuje buvo surengta 1908 m.
Dailininkas gimė 1875 m. Nižnyj Novgorode senos bajoriškos lietuvių kilmės šeimoje. Į Lietuvą M. Dobužinskis atvyko dar vaikas, čia praleido paauglystę ir jaunystę. Pirmieji jo piešiniai gimė vaikštant po Trakus, Vilnių ir jo apylinkes. Vėliau jis piešė ir Kauną, keliavo, fiksavo Lietuvos miestelių, kaimų architektūrą, gamtos vaizdus. Prie Vilniaus motyvų jis vis grįždavo ir studijuodamas Peterburge, Miunchene, gyvendamas Paryžiuje, Niujorke. Prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas ilgam sulaikė dailininką JAV. 1940 m. jis Bostone surengė savo parodą „Lietuva. Tapyba. Piešiniai“. Daugybė jo kūrinių taip ir liko Amerikoje. Paskutinį gyvenimo dešimtmetį M. D. praleido Europoje. Mirė 1957 m. Niujorke, palaidotas Paryžiuje. Po jo mirties sūnaus Vsevolodo Dobužinskio rūpesčiu kūrinių ciklas „Senoji Lietuva“ buvo parodytas Niujorke, vėliau paroda kartota ir Čikagoje.
Lietuvių fondas (JAV), kuriam vadovavo Stasys Baras, valdybos nariui Gediminui Balukui pasiūlius, nupirko šį Lietuvai labai svarbų dailininko palikimo rinkinį. 2006 m. Lietuvių fondo taryba, Vytauto Kamanto vadovaujama, kolekciją dovanojo Lietuvai ir šiemet ji perduota Lietuvos dailės muziejui.
Kolekcija Žemaitijoje rodoma pirmą kartą.
Knygoje „Grafų Tiškevičių Palangos rūmai. Architekto Franco Heinricho Schwechteno piešiniai ir brėžiniai“ pirmą kartą publikuojami garsaus vokiečių karališkojo architekto Franzo Heinricho Schwechteno (1841–1924) sukurti grafų Felikso ir Antaninos Tiškevičių Palangos rūmų projektai – 74 brėžiniai ir piešiniai. Projektai buvo sukurti trimis etapais 1895 – 1916 m. Pagal juos 1896–1897 m. Palangos kurorte ant Baltijos jūros kranto buvo pastatyta naujoji grafų rezidencija ir sukurtas parkas, kurį suprojektavo ir įrengė garsus prancūzų architektas Edouardas André (1840 –1911).
Lietuvos dailės muziejaus išleistoje knygoje pirmą kartą skelbiami ne tik visi Berlyne, Prūsijos valstybės kultūros paveldo slaptajame archyve (Geheimes Staatsarchiv Preussischer Kulturbesitz), išsaugoti F. H. Schwechteno sukurti grafų Tiškevičių Palangos rūmų brėžiniai ir piešiniai, bet ir Palangos šildomųjų vonių komplekso projektai (du variantai). Palangos grafas Feliksas Tiškevičius ir Plungės kunigaikštis Mykolas Oginskis buvo sudarę finansinę sąjungą, kad sukurtų europinio lygio šildomųjų vonių kompleksą, kurio Palangoje ypač stigo didikams, daugiausia atvykstantiems iš Lenkijos. 1902 m. Nicoje staiga mirus kunigaikščiui Mykolui Oginskiui, projektas nebuvo įgyvendintas.
Albume publikuojami išlikę F. H. Schwechteno Palangos rūmų brėžiniai ir piešiniai kaip ypatingos svarbus istorijos šaltinis, kuris supažindina su pirmaprade rūmų koncepcija ir atskleidžia vienos gražiausių Lietuvos rezidencijų genezę. Šie Palangos rūmų brėžiniai ir piešiniai leidžia suprasti pirminę užsakovo – grafo Felikso Tiškevičiaus – rūmų ansamblio sampratą. Knygą sudarė ir įvadą parašė menotyrininkas, nacionalinio Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, Palangos miesto Garbės pilietis, 1963 m. grafų Tiškevičių Palangos rūmuose sukūręs ir per kelis dešimtmečius išpuoselėjęs vieną vertingiausių Lietuvos muziejų – Palangos gintaro muziejų. Knygos dailininkė – Laima Zulonė.
Kita renginyje pristatoma knyga - vieno žymiausių Lietuvos ikonografijos kolekcininkų ir kraštotyrininkų Henriko Grinevičiaus (1924–1998) fotografijų ir atvirukų rinkinio paroda „Senoji Palanga“. Kolekciją paveldėjo ir saugo jo sūnus Tadas Grinevičius, maloniai sutikęs pirmą kartą rinkinį eksponuoti 2006 m. Gintaro muziejuje surengtoje parodoje ir suteikęs muziejui išskirtinę teisę publikuoti knygoje. Išsamus XX a. pirmos pusės vaizdų rinkinys (298 puslapių albume – 200 originalaus dydžio atvirukų ir 23 fotografijos) atskleidžia vieną svarbiausiausių Palangos raidos etapų – kurortinio miesto kūrimą, atspindi gamtinį ir urbanistinį landšaftą, pajūrio peizažus ir istorinius pastatus, o tuo pačiu parodo ypatingą fotografų žvilgsnį į pajūrio miestą. Istoriniai vaizdai knygoje pateikiami skyriuose „Baltijos jūra ir paplūdimys“, „Grafų Tiškevičių rūmai ir parkas“, „Birutės kalnas“, „Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia“, „Kurhauzas“, „Vilos“, „Miesto gatvės“, „Pasienis“. Leidinyje pristatoma kolekcija išsamiai ir įtaigiai aptarta fotografijos istorikės Margaritos Matulytės įvadiniame strapsnyje „Plevenatis senosios Palangos laikas“. Knygos sudarytojai – Margarita Matulytė, Saulius Striuogaitis, dailininkė – Sigutė Chlebinskaitė.
