Dirigentas Danielis Barenboimas praėjusį penktadienį atsisakė atsiprašyti už Wagnerio muzikos atlikimą Izraelio festivalyje šių metų liepos 7-ąją. „Atsiprašyti? Aš pasirengęs atsiprašyti, jei kas sakytų, kad Wagnerio kūrinį atlikome neteisingai. Ką reiškia atsiprašyti? Už ką?” - klausė dirigentas interviu Izraelio „Channel 2” televizijos naujienų laidai.
Skandalas kilo po to, kai Jeruzalėje per Izraelio festivalį buvo sulaužytas griežtas tabu: žydų kilmės dirigentas, turintis Izraelio pilietybę Danielis Barneboimas su vienu garsiausių Vokietijos orkestrų „Berlin Staatskapelle” koncerte bisui atliko Richardo Wagnerio, mėgstamiausio Hitlerio kompozitoriaus, kūrinį. Ir buvo apšauktas fašistu.
Koncerte, atlikęs Schumanno ir Stravinskio kūrinius, Barenboimas atsisuko į publiką ir paklausė, ar ši nenorėtų išgirsti Wagnerio kūrinį. Daugelis klausytojų atsakė šiltais plojimais, tačiau suirzusi mažuma pašoko iš savo vietų ir ėmė protestuoti šaukdama „fašistas!”, „tai konclagerių muzika!”.
Nesutrikdomas Barenboimas perėjo į hebrajų kalbą apeliuodamas į protestuotojus ir suteikdamas daugumai galimybę išgirsti tai, ką ji nori. „Tai mano asmeninis bisas jiems, - sakė dirigentas. - Jūs galite pykti ant manęs, bet neverskite kaltės ant orkestro ar festivalio vadybininkų”. Po 30 minučių trukusių debatų Barenboimas pradėjo groti Preliudą iš Richardo Wagnerio operos „Tristanas ir Izolda” ir protestuotojai daužydami duris išėjo iš salės.
Šį Barenboimo veiksmą griežtai sukritikavo Jeruzalės miesto meras Jehudis Olmerta: „Ne jo galioje spręsti, ar Izraelio valstybėje bus leista atlikti Wagnerio muziką”, - sakė jis. Ephraimas Zuroffas iš Simono Wiesenthalio centro buvo dar griežtesnis: „Jis bandė suvilioti Izraelio publiką. Tačiau Izraelio publika nepasidavė. Jis mus išprievartavo”. Ministras pirmininkas Arielis Sharonas prasitarė: „Geriau jau jis būtų negrojęs… Izraelyje gyvena galybė žmonių, kuriems šitie dalykai yra išties labai skausmingi, gal dar per anksti”.
„Aš suprantu, kad yra daugybė žmonių, kuriems Wagnerio muzika asocijuojasi su košmariškais prisiminimais… Šie žmonės, jei jie to nenori, neturėtų būti verčiami jos klausytis. Tačiau egzistuoja dauguma, kuri nesikankina dėl tokių asociacijų”, - sakė Barenboimas „Channel 2”. Pasak dirigento, Wagnerio muzika yra pernelyg svarbi, kad ją ignoruotum.
Daugiau kaip 50 metų Izraelyje galioja neformalus draudimas viešai atlikti Wagnerio muziką. Lygiai prieš 20 metų, 1981-aisiais, Izraelio filharmonijos orkestras, vadovaujamas Zubino Mehtos, bandė bisui atlikti tą patį kūrinį, tačiau buvo skandalingai sustabdytas. Praėjusiais metais ledai lyg ir pajudėjo, kai Izraelio Rishono Leziono orkestras pirmą sykį sulaužė tabu atlikdamas Wagnerio Zigfrydo idilę. Tačiau Barenboimo diriguojami Berlyno muzikantai, atliekantys Wagnerį, ir dar žydų nacionaliniame muzikos festivalyje, sukėlė naują protestų bangą.
Šiuo metu skandalas pasiekė viršūnę: Kneseto, Izraelio parlamento, švietimo komitetas rekomendavo paskelbti Barenboimą Izraelyje persona non grata. Šį sprendimą griežtai sukritikavo Izraelio filharmonijos orkestro meno vadovas Zubinas Mehta. „Aš protestuoju ir atmetu Kneseto švietimo komiteto sprendimą prieš Danielį Barenboimą, vieną žymiausių pasaulio muzikų”.
Problema ta, kad Wagneris ir jo muzika nebuvo vien tik žaisliukas nacių ideologų rankose. Juk kartais tam pačiam kūriniui gali būti priskiriamos visiškai skirtingos prasmės, tačiau tai ne Wagnerio atvejis. Kompozitorius rašė ne vien tik muziką, bet ir tekstus, ir tokius akivaizdžiai antisemitinius kaip 1850 metų esė „Žydai muzikoje”. Vėlesni Wagnerio palikuonys buvo žinomi savo draugiškais ryšiais su Hitleriu, kuris tiesiog dievino šio kompozitoriaus operas. Tad nieko stebėtina, kad Wagnerio festivalis Bairoite, Bavarijoje, tapo nacių šventykla.
Ir vis dėlto Wagnerio antisemitizmas tebuvo nedidelė tos pražūtingos ideologijos dalis, kuri Europoje susiformavo per amžius, nuo pat Romos laikų, kai žydai atsikėlė prie Reino. Wagneris nepatyrė kokios nors prievartos rašydamas savo antisemitinį esė, tačiau akivaizdu, kad kompozitorius buvo išaugęs neapykantos ir prietarų kupinoje visuomenėje, kurioje tam tikri dalykai, sunkiai suvokiami šiandien, buvo kasdienio gyvenimo norma. Antisemitizmas nebuvo keistuolio Wagnerio nukrypimas ar vienkartinis Hitlerio pamišimas, bet sudėtinga amžius trunkanti istorinė, kultūrinė, socialinė, ekonominė problema. Todėl bausti kompozitorių boikotuojant jo muziką šiandieniniame Izraelyje, nors emociškai ir suprantama, vis dėlto yra gana keista. Vargu ar šis draudimas gali būti bent kiek rimtesnis atsakas į klaikius nacių nusikaltimus. Tai puikiai suvokė didžioji dalis festivalio koncerto klausytojų, likusių salėje klausytis Wagnerio muzikos.
Visoje šioje istorijoje kol kas labiausiai stebina aštri ir neadekvati aukščiausių valdžios sluoksnių reakcija ir išpuoliai prieš vieną žymiausių nūdienos dirigentų Danielį Barneboimą.
Pagal „The New York Times”
