Gegužės 26 – 29 d. galerija “Actus magnus" kviečia į audiovizualinę instaliaciją „Jeigu būčiau...“. Jos autorė – Kristina Cibulskytė, Vilniaus dailės akademijos fotografijos ir medijos meno IV kurso studentė.
Pristatydama savo projektą ji sako: „Nuolatos stebimi, nužiūrinėjami, vertinami, įtarinėjami, o galbūt net kaltinami. Kiekviena situacija, gyvenant civilizuotoje visuomenėje, turi savo nerašytas ar rašytas taisykles, normas ar rekomendacijas, kurias vykdome perdaug nesusimąstydami ir pasiduodami automatizmui, papratimui. Taip pamažėle kontrolė perauga į savikontrolę“.
Šie pamąstymai Kristinos Cibulskytės žvilgsnį nukreipė į mokyklą – vieną pirmųjų žmogaus kontrolės ir disciplinavimo vietų. Jaunoji menininkė anonimiškai apklausė 15-17 metų amžiaus mokinius, prašydama raštu atsakyti į klausimą – „Jeigu būtum nematomas, kaip elgtumeisi?“. Atsakymai buvo įvairiausi – vieni džiaugtųsi gauta laisve, kiti pasijustų vieniši, kas „vykdytų teisingumą“, kas „pirmiausiai nueitų į banką ir pasiimtų krūvelę banknotų“. Būti nematomu – tai ir didžiausios svajonės išsipildymas, būdas pabėgti nuo streso, nes „stresas manęs nematytų“, ir po poros mėnesių kaip kiekviena naujovė nusibosiantis dalykas.
Raštiškus moksleivių pamąstymus tema „jeigu būčiau nematomas“ menininkė įgarsino, ir jie sklinda kaip šnibždesiai iš po erdvėje sustatytų mokyklinių suolų, atkuriančių tikros mokyklinės klasės atmosferą.
Audiovizualinės instaliacijos „Jeigu būčiau...“ autorė šiuo savo kūriniu tyrinėja, kiek stipriai kontrolė ir savikontrolė persismelkę į mūsų elgesį, ar visgi išlieka koks nors pirmykštis savisaugos ar pabėgimo instinktas kai kažkas, galbūt net visai svetimas, veržiasi į asmeninę ir vidinę erdvę, stebi, nužiūrinėja, klausinėja, prašo pasiaiškinti.