Festivalio „Gaida“ pradžia šį šeštadienį bus pažymėta dvigubu akcentu: solidus simfoninės muzikos atidarymo koncertas įvyks 19 val. Nacionalinės filharmonijos salėje, o 21.30 val. miesto naktinio gyvenimo mėgėjai laukiami „Piano.lt“ salėje, kur alternatyvų, vadinamąjį fringe projektą pristatys akademinio rimtumo besikratantis kūrėjų tandemas – Jonas Jurkūnas ir Martynas Bialobžeskis.
Festivalio atidarymo kocertas, be jokios abejonės, taps iššūkiu atlikėjams – keturis lietuvių ir pripažintų užsienio meistrų kūrinius grieš Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas Roberto Šerveniko. Vien ko vertas garsaus nūdienos suomių kompozitoriaus ir dirigento Esa-Pekka Saloneno kūrinys „Los Andželo variacijos“! E.-P. Salonenas jas sukūrė ir skyrė jo ilgus metus vadovautam Los Andželo simfoniniam orkestrui. Įdomu, kad lapkritį, pažymint dirigento ir orkestro kūrybinio bendradarbiavimo 25-metį šio pasaulinio lygio orkestro koncertuose bus griežiamos būtent „Los Andželo variacijos“, autoriaus lengva ranka teikiančios malonumą tiek atlikėjams, tiek klausytojams. Tad, regis, „Gaidos“ aktualumo „radarai“ vis dar jautriai fiksuoja pokyčius plačiuosiuose muzikos vandenyse ir suteikia progą festivalio publikai „laikyti ranką“ ant pasaulinių įvykių pulso.
Esa-Pekka Salonen (Nicho Södling nuotr.)
Tarsi į kito orkestro odą Lietuvos nacionaliniam simfoniniam teks įlisti ir griežiant legendinio XX a. muzikos meistro, Vengrijoje gimusio, bet po 1956 m. revoliucijos į Austriją emigravusio kompozitoriaus György Ligeti (1923-2006) kūrinį „San Francisko polifonija“. Kūrinys parašytas San Francisko simfoniniam orkestrui ir mūsiškiams jis neabejotinai taps iššūkiu. Mat G. Ligeti buvo iš tų kompozitorių, kurie, it pamotė Pelenei, mėgo atlikėjams skirti veik neįvykdomų užduočių. Tačiau ko nepadarysi, kad suintriguotum klausytojus!
György Ligeti (H.J. Kropp nuotr.)
Saldus revanšas mūsiškių laukia ateity: kas paneigs, kad po kelerių metų kuris nors iš užsienio orkestrų nesiims griežti Egidijos Medekšaitės „Plejadžių“ arba Remigijaus Merkelio kūrinio „GPS>North“, kurių premjeras spalio 24-ajai rengia Nacionalinis simfoninis orkestras. „...Kaskart aplankantys sapnai grąžina vis į tą pačią kelionę... Tolumoje išnyra dangoraižių miestas. Iš arti tai tėra ledkalniai. Įšalusių laivų stiebai. Signalai ir sirenos...“, – tokių vaizdinių fragmentais savo naują kūrinį pristato R. Merkelys. Tai antroji jo kuriamo ciklo „Kompasas“ dalis (pirmoji parašyta 2003 metais dideliam ansambliui). Jaunosios kartos kompozitorės Egidijos Medekšaitės muzikos skambesys visuomet primena meditatyvią tėkmę, tad garsinės „nirvanos“ galima tikėtis ir iš jos naujausio kūrinio „Plejadės“ (Plejadės arba Sietynas yra ryškus padrikasis spiečius Tauro žvaigždyne). Jį autorė parašė pasinaudodama indų muzikos formulėmis, o konkrečiai – ilgiausia indų muzikos tala (ritminiu ciklu) – simhanandana.
Remigijus Merkelys (Arūno Baltėno nuotr.)
Egidija Medekšaitė
Panirti į save siūlo ir festivalio fringe projekto autoriai Jonas Jurkūnas ir Martynas Bialobžeskis. Trijų dalių muzikine fikcija gyviems ir įrašytiems garsams „I Am“ („Aš esu“), beje, apipavidalinta kaip visavertis teatro projektas (Gintaro Makarevičiaus scenografija, Mindaugas Skėrio ir Rūtos Balsevičiūtės videodarbai), autoriai tarsi klausia: „Kas aš esu, kodėl aš esu ir, galiausiai, AR aš esu. Tai – tarsi „le vertige des grandes profondeurs“ (didžiųjų gelmių svaigulys)“. Panardinti klausytojus į garsinį transą jiems padės džiazo muzikos meistrai Kęstutis Vaiginis (saksofonai), Andrė Pabarčiūtė (balsas, fortepijonas) ir Daumantas Slipkus (fortepijonai) bei Diissc Orchestra – kompaktinių diskų grotuvais „muzikuojantis“ lietuvių kompozitorių kolektyvas.
