Gytenis Umbrasas - vienas uoliausių ir įdomiausių Vilniaus miesto menininkų. Jo sukurti Neries „Meilės krantai”, „Stebuklo” plytelė Katedros aikštėje, „Čiulbantis kryžius“ Žvėryne ir kiti darbai yra tikras sostinės gyventojų džiaugsmas - be jų Vilniaus dvasia būtų skurdesnė. Neseniai mieste atsirado dar vienas menininko kūrinys – „Obuoliukas“, meilės plytelė Moniuškos skvere. Ta proga Balso.lt pajėgos nusprendė šiek tiek plačiau pristatyt šiuos ir kitus G. Umbraso projektus.
- Gal pradėkime nuo gerosios naujienos: ar tiesa, kad „Čiulbantis kryžius“ pagaliau pradėjo čiulbėti?
- Na, taip. Iš pradžių, kai tik jį pastatėme, tenai nebuvo nieko. Vėliau apsigyveno širšės, tada atskrido paukščiukų pora, po to – kita... Tai buvo džiaugsmo, pamenu. Bet dabar jų ten – gal penkiolika! Visi tik duodasi, tik duodasi. Žodžiu – inkilas veikia. O Prof. Kazlauskas kažkada sakė, kad paukščiukai ten niekaip negyvens.
- Papasakokit šiek tiek plačiau apie šį sumanymą.
- Žvėryne pastatytas „Čiulbantis kryžius“ yra didesnio projekto dalis. Projekto, kurio pats, matyt, savo lėšom niekad neįgyvendinčiau. Norėčiau tokius čiulbančius kryžius išdėlioti paukščių migracijos taku Asyžiaus, Jeruzalės, gal Amerikos link... Projektas jungtų pasaulį – juk paukščiams vizų nereikia. Žinoma, tai globalus sumanymas, prie kurio būtina dirbt bendrom jėgom.
- O kokie buvo jūsų pirmieji projektai? Pamenu, dar būdamas vaikas su tėčiu Sereikiškių parko medžiuose ieškodavome freskų...
- ...taip, tai buvo vienas pirmųjų mano projektų, įgyvendintas kažkur apie 1990-uosius – freskos medžių drevėse Sereikiškių parke. Be kita ko, šį sumanymą įkvėpė ir draugės papasakota istorija apie tai, kaip jos prosenelis, išvažiavęs į mišką kirsti malkų, vienam medyje aptiko įaugusią Rūpintojėlio skulptūrėlę. Mano darytos freskos irgi jau suaugusios su medžiais. Daugumos jų jau nepamatysi. Kas nors gal atras. Va, jūs prisimenat...
- Prisimenu ir buvusio KGB pastato (dabar ten įsikūręs Lietuvos Apeliacinis teismas) fasado darbus... Originaliai sumanėt įamžinti genocido aukų atminimą.
- Pamėnkalnio papėdėje – beje, tikras to kalno pavadinimas ir yra „Pamėnkalnis”, o „Taurakalnis” yra vėlesnis ir dirbtinai suteiktas vardas – guli žudynių, genocido ar teroro – nesvarbu kaip pavadinsi – daiktiniai įrodymai t.y. pats KGB pastatas. Man – kaip toje pasakoje – norėjosi šį namą prakalbint. Tad sumąsčiau ant šio pastato cokolio iškalti tenai kankintų ir sušaudytų žmonių pavardes. Dabar ten teismas, tačiau gyvenimas eina, ir gal kada nors ten bus viešbutis, o gal – kazino. Šiaip ar taip, jei ir visą cokolį užtinkuotų, ženklai jau nebeišnyks.
- O Neries „Meilės krantai“ – vienas regimiausių jūsų projektų – ar žydės?
- Turėtų, valdžia vis žada. Bet jau seniai buvo laikas atsodinti gėles, nes po kurio laiko nesimatys. Pernai buvo pasodintos labai gražios, tačiau vienmetės, gėlės. Prieš tai – ne tokios gražios, bet daugiametės. Kaip bus šįmet – neaišku.
- Tikriausiai mažai liko vilniečių – o ir miesto svečių – kurie nebūtų mėginę naudotis jūsų sukurtu „Stebuklu“ – magiška plyta Katedros grindinyje... Bet visai neseniai atidengėt dar vieną. Šįkart meilės?
- Taip, „Obuoliukas“ yra mano naujausias kūrinys. Tai ne stebuklų, bet bučinių plytelė – stokitės ir bučiuokitės!
VU sociologijos katedros studentės atliko tyrimą, kurio metu nustatė, jog „Stebuklo“ plyta – populiariausia pasimatymų vieta Vilniuje! Žinai, miesto meilės žemėlapiai keičiasi – lenkų laikais pasimatymų vietos buvo vienur, vokiečių – kitur, tarybiniais – dar kitur. Šiaip, Vilniuje turėtų atsirasti dar dešimt tokių „Obuoliukų“.
- Pats savo plytelėmis naudojatės? Veikia?
- Žinoma, ant stebuklų plytos visada atsistoju... Va, užvakar buvau. Priklauso, ko prašai... O „Obuoliukas“ – dar naujas daiktas, tad reikia tikrinti, ar veikia.
- Su kokiais sumanymais dirbat šiuo metu?
- Šiuo metu Vilniuje dailės kombinate yra ruošiama skulptūra, kuri stovės Karveliškių kapinėse, skirta politiniams kaliniams ir tremtiniams atminti – dvylikos metrų aukščio angelas su dalgį primenančiu sparnu.
Šią skulptūrą sugalvojau dar 1991 metais, kai prie televizijos bokšto tankai šaudė. Kad ir ką tuomet bedarydavau, vis išeidavo tai kirvis, tai dalgis, ar panašiai.
Šį darbą pasirinko politiniai kaliniai ir tremtiniai, nors maniau, kad jis jiems bus per baisus, per sunkus. Sumanymas toks, kad dalgis – kuris čia pavirto į sparną – per pus perkerta angelą, tradiciją, tarsi koks žaibas Rūpintojėlį...
- Ir vis dar nebaigtas paminklas Tuskulėnų Rimties parke.
- Taip. Esu vienas iš Tuskulėnų parke rengiamos kolumbariumo-koplyčios bendraautorių. Šiuo metu ruošiamasi mozaikos koplyčioje darbai. Kolumbariume yra apie septynių šimtų penkiasdešimties KGB pastate sušaudytų aukų palaikai.
- Kas dar nusimato?
Karveliškės, Tuskulėnai, „Obuoliukai“... Dar labai norėčiau padaryti geležinę vilkę panašią į vilkelį. Nedidelio mastelio maketą jau turiu – vilkelis kaukia. Tokia archaiška, šamaniška forma. Galėtų būt kur nors Sereikiškių parke, arba ant Tauro kalno... Deja, šis projektas labai imlus finansiškai...
Be to, Nidos kopose ketinu išsikelti aitvarą – skrendantį Jėzų... Nors ten net ne aitvarais bus, greičiau visas lėktuvas – uodega, rodos, kokių penkiolikos metrų, o pats aitvaras dešimties ant septynių metrų...
- Ne pirmą kartą su aitvarais žaidžiat.
O taip, jau senai. Nuo kokių 1990-ųjų pradėjau daryt skraidančią tapybą.. Darbus eksponuot dangaus fone.
- Ačiū už pokalbį.
Šių metų pavasarį „Čiulbantis kryžius“ išties čiulbėjo.
Nuo „Čiulbančio kryžiaus“ sumanymo iki jo įgyvendinimo praėjo 21 metai
Kryžius stovi Latvių gatvės gale Žvėryne. Vietiniai taksistai kelią sugebėjo nurodyt tik patikslinus,
kad kažkur šalia yra Š. Marčiulionio namas.
Anksčiau darytose nuotraukose freskos Sereikiškių parko medžių drevėse dar matosi...
...dabar jau nebe.
Šalia buvusio KGB paminklo fasado prancūzai daro vaizdo reportažą.
Cokolio akmenyse kraupios SSRS istorijos pėdsakai išliks ilgam.
Kol kas dar neryškus „Aš tave myliu!“ Gėlių nauja Vilniaus savivaldybė sodinti neskubėjo (nuotrauka
daryta birželio 17 dieną).
Tiesa, kitam Neries krante reikalai šiek tiek geresni.
Teisingai! Sugalvojam norą, užsimerkiam ir sukamės... - taip veikia „Stebuklo“ plyta Katedros aikštėje.
Na taip, plytelė jau nebešvyti - juk tiek daug norinčiųjų pasinaudoti stebuklu...
Vilniuje atsiras dar dešimt "Obuoliuko" plytelių
Per „Obuoliuko“ Moniuškos skvere atidengimo šventę vieni pirmųjų meilės plytelės galią išbandė Zuokai.
Skulptūros projektas buvo sukurtas dar1991 metais.
„Sumanymas toks, kad dalgis – kuris čia pavirto į sparną – per pus perkerta angelą, tradiciją, tarsi
koks žaibas Rūpintojėlį...“, - pasakojo autorius.
Darbininkai ruošia paminklo politiniams kaliniams ir tremtiniams, stovėsiančio Karveliškių kapinėse,
postamentą.
G.Umbrasas tuometiniame Vilniaus dailės institute baigė freskos ir mozaikos studijas. Šiuo metu
jis dirba Jūratės Stauskaitės dailės mokykloje.
Su G. Umbrasu kalbėjosi Balso.lt žurnalistas J. Skačkauskas. Nuotraukos: News Bridgepix ir G. Umbraso asmeninis archyvas.
