Šiandien (gruodžio 19 d.) „Skalvijos kino centre pristatyti dviejų lietuviškų Giedrės Beinoriūtės filmų „Balkonas” ir „Gyveno Senelis ir Bobutė” DVD, kuriuos kino mylėtojai galės įsigyti jau šį savaitgalį.
Pristatyme susitikę „Balkono” pagrindiniai herojai ir jų prototipai Rolanas Žekas ir Joana Čižauskaitė dalijosi įspūdžiais, o pastarieji – džiaugėsi ir vėl susitikę. Rolanas apie “Balkono” kūrimą net nežinojęs – jam siurprizą padarė ir bilietą į kiną nupirko žmona.
Pakviesti spaudos konferencijos metu susitikti su filmo „Balkonas“ kūrėjais ir pagrindiniais herojais, Rolanas Žekas ir Joana Čižauskaitė ilgai nedvejojo, juos pastūmėjo smalsumas ir noras susipažinti su juos įkūnijusiais aktoriais. Paprašyti papasakoti, kaip jautėsi žiūrėdami filmą, sukurtą remiantis ypatinga jųdviejų gyvenimo istorija, Rolanas Žekas ir Joana Čižauskaitė įspūdžių nestokojo.
„Bežiūrint filmą, pirmi epizodai man dar nieko „nesakė“, tačiau, išgirdus berniuko prisistatymą „Mano vardas Rolanas“, širdis pradėjo labiau plakti. Akyse iškilo vaikystės prisiminimai, kurie jau buvo seniai primiršti – mačiau save, savo jau Anapilin išėjusius tėvą bei močiutę. Atrodė, jog save matau iš „šalies“ – viskas buvo atkartota, kaip buvo iš tikrųjų“ – dalijosi pirmu įspūdžiu Rolanas Žekas. Jis prasitarė, kad jausmas buvo dviprasmiškas – malonu, kad kažkas susidomėjo jo vaikystės istorija, ir kiek nejauku, tarsi kas būtų prasklaidęs nusėdusias dulkes. Joanai Čižauskaitei, kuri ir papasakojo savo vaikystės istoriją draugei režisierei Giedrei Beinoriūtei, filmo pristatymas nebuvo staigmena. „Laukiau šio filmo su jauduliu, nes žinojau, kad ten bus dalis manęs, mano paauglystės. Be to, filme Emilijos sesutę vaidino mano dukra Saulė. Bijojau, kad septynmetei vaidinti gali būti per sunku, nesuprantama, tačiau jaudinausi be reikalo – filmavimo aikštelėje Saulė buvo tikra aktorė. Vis dėlto didžiausia staigmena – po filmo pasirodymo atsišaukęs Rolanas, su kuriuo nesimatėme jau 20 metų“, - atviravo ji.
Didelio populiarumo sulaukęs lietuviškas filmas „Balkonas” visuomenei buvo pristatytas spalio mėnesį. Gvildenantis vienuolikamečių vaikų – Emilijos (Elzbietos Degutytės) ir Rolano (Karolio Savickio) – tarpusavio santykius bei taikliai perteikiantis tipinės sovietmečio jaunos šeimos gyvenimą, filmas žiūrovus pakerėjo istorijos paprastumu ir aktualumu bet kuriam laikmečiui, nepašykštėjo ir nostalgiškų prisiminimų.
Filmą pradėjus rodyti įvairiuose Lietuvos miestuose, Karolis ir Elzbieta jau ėjo į mokyklą, bet kiekvieno jų gyvenime įvyko šiokių tokių permainų. Jiedu su filmavimo grupe aplankė net keturis miestus, dalyvavo filmo pristatymuose ir spaudos konferencijose, dalijo interviu. „Dalinti interviu man visai patiko, tik vienas minusas toks, jog visi klausimai buvo tokie patys. Dažniausiai klausdavo, kas man labiausiai įsiminė filme, o aš norėdavau atsakyti ką nors kita, tačiau ne kažin ką prisimindavau, tai vis apie tuos nepatikusius senoviškus rūbus pasakodavau“, - neslėpė apmaudo Karolis. Elzbieta teigia, jog filmas jos gyvenimo labai smarkiai neįtakojo. „Gatvėje niekas neatpažįsta. Tikriausiai dėl to, kad labai pasikeičiau per metus. Bet spalio 16 d. po premjeros "Vingio" kino teatre mane atpažino gal kokie 6 žmonės.“ – šypsodamasi sakė Elzbieta Degutytė, nominuota geriausio naujoko kine titului „Pravda“ naujokų apdovanojimuose. Vis tik šiokią tokią įtaką pirmasis vaidmuo Elzei padarė. „Iki „Balkono“ maniau, kad būsiu rašytoja, o dabar jau noriu būti aktore“ – prisipažino Elzbieta.
Kartu pristatytas kitas DVD formatu išleistas Giedrės Beinoriūtės filmas „Gyveno senelis ir bobutė“ – ne toks žinomas kaip „Balkonas“, tačiau nepaprastai brangus pačiai režisierei. „Šis filmas yra apie visų mūsų istoriją, nors ir nelinksmą. Kol kas labai mažai žmonių turėjo galimybę jį pamatyti, todėl išties džiaugiuosi jo DVD pasirodymu“, - sakė Giedrė Beinoriūtė.
2007 – aisiais visuomenei pristatytas filmas „Gyveno senelis ir bobutė“ – dokumentinis-animacinis filmas apie režisierės senelius, sovietmečiu ištremtus į Sibirą. Skaudus Lietuvos istorijos etapas pasakojamas labai asmeniškai, be pykčio, su švelnia ironija, pasitelkiant pasakos žanrą. Filmas sukurtas naudojant fotografijas iš asmeninio archyvo, animacinius ir kino kronikų intarpus. Istorijos pasakotoja – maža mergaitė, kuri savaip supranta ir įsivaizduoja anų metų įvykius.
Vos spėjęs pasirodyti, filmas „Gyveno senelis ir bobutė“ sulaukė ypatingo dėmesio iš įvairių Lietuvos ir užsienio organizacijų bei institucijų, jam suteikta eilė apdovanojimų ir prizų. „Šviežiausias“ jų – antroji premija ką tik pasibaigusiame Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje.
