Jau šeštus metus Lietuvoje vyksta festivalis „Alternatyva“, siekiantis sukurti alternatyvią terpę įvairių žanrų klasikinei ir populiariajai aukšto meninio lygio muzikai bei kitoms meno rūšims, ir festivalio metu suteikti galimybę su jomis susipažinti kuo platesnei ir įvairesnei publikai.
Kasmet festivalio rengėjai stengiasi atkreipti visuomenės dėmesį į kurį nors aktualų socio–kultūrinį aspektą. Šių metų tema – Tolerancija. Įvairiais festivalyje reprezentuojamais meno žanrais stengiamasi ugdyti ir akcentuoti kultūrinių bei dvasinių vertybių svarbą šiuolaikinės masinės pop kultūros įtakotoje visuomenėje.
Švietėjiška „Alternatyvos“ misija kiekvienais metais festivalio žiūrovams suteikia galimybę lankyti renginius ir mėgautis aukštos kokybės pasirodymais už simbolinę kainą arba nemokamai. Renginių, į kuriuos įėjimas nekainuos nieko, viso festivalio metu planuojama surengti apie trečdalį.
Lietuvos regionams vis dar skiriamas nepakankamai didelis dėmesys: Lietuvos kultūrinis gyvenimas turėtų būti sukoncentruotas ne tik sostinėje Vilniuje, bet ir kituose Lietuvos miestuose bei miesteliuose. Vienas festivalio tikslų - mažinti atotrūkį tarp regionų ir turtinti Aukštaitijos kultūrinį gyvenimą.
Siekiama pritraukti kuo platesnę auditoriją, nuo jauniausio amžiaus piliečių iki senjorų, parodant, jog kultūrinis tobulėjimas nepriklauso nei nuo amžiaus, nei nuo rasės ir lyties, nei nuo požiūrių ar gyvenamosios vietos: svarbu norėti pamatyti, patirti, pajausti kokybišką meną. Tereikia turėti noro, o festivalis „Alternatyva“ kiekvienam suteiks visas galimybes. Čia atsiskleidžia festivalio temos – tolerancija – esmė.
Tai pirmasis tokį didelį geografinį mąstą įgavęs festivalis Lietuvoje. Šeštasis „alternatyvus“ festivalis apima visą Aukštaitijos regioną ir vyksta net aštuoniuose Aukštaitijos miestuose: Panevėžyje, Utenoje, Ukmergėje, Anykščiuose, Kėdainiuose, Zarasuose, Kaune ir pačioje sostinėje. Spalio ir lapkričio mėnesiais jau yra suplanuoti net 35 alternatyvūs renginiai.
Festivaliui garbė į Lietuvą pasikviesti tokius pasaulinio garso atlikėjus kaip fortepijono virtuozas Volker Banfield (Vokietija), Niklas Schmidt, violončelė (Vokietija), Julius Bekesch, smuikas (Vokietija), Michel Michalakaka, altas (Prancūzija), Nathalie Chabot, smuikas (Prancūzija), Patrick Messina, klarnetas (Prancūzija), grupės „Beltuner“ ir „Caterva“ (Prancūzija); taip pat iškilios Lietuvos muzikos ir kultūros asmenybės: filosofas, profesorius Leonidas Donskis, poetas, dramaturgas Rolandas Rastauskas, Pilietinės visuomenės instituto direktorius Dr. Darius Kuolys, dirigentai Saulius Sondeckis ir Donatas Katkus, garsus Lietuvoje ir visame pasaulyje smuikininkas Martynas Švėgžda von Bekker, pianistė Indrė Baikštytė, animatorius bei dailininkas Ilja Bereznickis, kamerinės muzikos atlikėjai Povilas Jacunskas ir Dainius Puodžiukas ir kt.
