Daugiamatis susitikimų, įvykių, projektų, konceptų ir garsų tinklas „Gaida“ muzikines sostinės teritorijas apraizgys spalio 19–30 d. Šiemet tarptautinio šiuolaikinės muzikos festivalio taikinyje – balsas bei jo beribis fenomenalus laukas.
Šis stebuklinis laukas teleportuos į Afriką, Japoniją, Indiją, jūrą, mišką, operos sceną, šventyklą, turgavietę ar į elektroninės muzikos studiją Fátimos Mirandos balso spektaklyje (spalio 26 d.), o Davido Mosso (spalio 19 d.) balse aprėps ekstremalų vokalą, rečitaciją, androidinę Davido Byrne’o intonaciją, rokenrolo dainininko Bo Diddley’o, džiazmeno John’o Coltrane’o, Enrico Caruso ir Marijos Callas manieras bei post-Berio stiliaus reivą pašėlusiame miesto klegesyje.
David Moss
Ekstravagantiškame „Gaida Post Scriptum“ renginyje lapkričio 27 d. – Michaelas Nymanas – žymiausias šių laikų britų kompozitorius, išgarsėjęs po ilgalaikio bendradarbiavimo su legendiniu kino režisieriumi Peteriu Greenaway’umi, kurio filmams kompozitorius sukūrė ne vieną garso takelį. Šis ekstravertiškas ir populistinis kompozitorius minimalistas į Vilnių atvyksta su savąją „Michael Nyman Band“ ir nepaprasta britų dainininke Sarah Leonard, kurią pats kompozitorius vadina „specifiniu ir unikaliu berniukišku sopranu“.
Michaelas Nymanas
Dar vieni balso nuotykių ieškotojai, eksperimentatoriai, atradėjai ir idealistai – „Neue Vocalsolisten“ ansamblis iš Štutgarto (spalio 23 d.). Ši elitinė šiuolaikinės vokalinės muzikos grupė nuolat dalyvauja tarpdisciplininiuose projektuose ir bendradarbiauja su avangardiniais ansambliais, radijo orkestrais, operos ir dramos teatrais, elektroninėmis studijomis, video menininkais, literatais ir vizualinių menų atstovais. Kaip ir visada dairydamiesi naujų garsų, vokalinių technikų ir artikuliacijos formų festivalyje „Gaida“ jie atliks Ričardo Kabelio, Egidijos Medekšaitės premjeras ir muzikinio teatro atstovų Mischos Käserio, Georges’o Aperghis’o ir Jennifer Walshe kūrinius.
Mitologinis balsas, svyruojantis tarp senojo šamanų, chtoninių dievybių, archaiškų matriarchatų ir su Didžiąją Deive susijusių kultų bei naujųjų papročių, savąją paslaptį ir tragizmą skleis kamerinėje operoje „Medėja“ (spalio 29 d.). Festivalyje pristatoma nauja Pascalio Dusapino operos versija (pagal Heinerio Müllerio libretą, režisuota Antoine’o Gindt’o), pastatyta 2005 metais. Medėja čia – vieniša ir isteriška, išduota ir kerštaujanti, konvulsiška ir pribloškianti soprano (Caroline Stein) koloratūra, tirpstančia aukščiausiuose registruose. Į šią medėjišką mitologiją įsitraukia ir kompozitorius su režisieriumi, kurie svarsto: ar dainininkė tiesiog pasakoja Medėjos istoriją? O gal mūsų akivaizdoje rengia savo sukrečiantį ritualą?
Opera „Medėja“
Kita festivalio „Gaida“ potemė – „sakralusis minimalizmas“ arba „naujasis dvasingumas“ ir du sakralūs, religinio simbolizmo bei viduramžių giedojimo mistikos kupini renginiai. „Oratorio“ (spalio 21 d.) programoje britų garsenybės, aristokratiškojo Johno Tavenero veikalas „The Myrrh-Bearer“ („Miros nešėjas“) ir radikalaus empiriko, eksperimentatoriaus Mortono Feldmano kūrinys „Rothko Chapel“ („Rothko koplyčia“), kurį inspiravo moderni Marko Rothko koplyčios meditacinė erdvė, formuojama abstrakčiojo ekspresionizmo menininko tapybos ir skirta bet kurios religijos tikintiesiems. Antrosios programos (spalio 30 d.) dėmesio centre – globalinį rezonansą sukėlusi puritoniška Arvo Pärto kūryba ir geriausias šios muzikos ekspertas Estijos filharmonijos kamerinis choras, vadovaujamas žymaus britų muziko Paulo Hillierio. Beje, būtent šių atlikėjų įrašytas naujausias Arvo Pärto muzikos CD šiais metais pelnė prestižinį GRAMMY apdovanojimą.
Dar kitokios balso interpretacijos ir reikšmės suteikiamos dviejuose netradiciniuose, tarpdisciplininiuose lietuvių projektuose „Stella Hermetica“ (spalio 20 d.) ir „Cinemusica: Charlie Chaplin XXI project“. Pirmasis, jaunųjų kompozitorių Martyno Bialobžeskio ir Jono Jurkūno projektas – tai laisvų asociacijų kolekcija nuo Mikalojaus Koperniko heliocentrinės sistemos iki Tokijo barų triukšmo. Čia kryžminamos įvairios tradicijos, patirtys ir stiliai: klasika ir alternatyva, šiuolaikinė akademinė muzika (sopranas Asmik Grigorian, „Gaida Ensemble“) ir populiarioji kūryba (grupė „Pieno lazeriai“), pasitelkiamos video projekcijos bei teatrinės raiškos priemonės. Antroji programa – nemėgstančio rutinos ir įprastų formatų ansamblio „Nepaklusnieji“ (kartu su tenoru Rafailu Karpiu) sumanymas. Tai ne tik pagarbos didžiajam XX amžiaus kūrėjui atidavimas, bet ir bandymas triukšmingoje XXI amžiaus sumaištyje atkurti didžiojo valkatos tyliai bylotas tiesas Charlie’o Chaplino muzikoje ir dainose bei filmuose.
Charlie Chaplin
Balsas iš Slovakijos, lydimas jauno ir entuziastingo „Melos–-Ethos“ ansamblio, pristatys tarpkultūrinę, dvi kartas gretinančią programą (spalio 22 d.): skambės mažai žinoma slovakų jaunosios kartos muzika, praėjusio amžiaus novatorių, vikriai sureagavusių į stilistinę avangardo krizę ir sukūrusių savo kompozicines alternatyvas, Luciano Berio ir György Ligeti kūryba bei lietuviškos Loretos Narvilaitės ir Mariaus Baranausko premjeros. O šviežiai sukurtas Felikso Bajoro ir Zitos Bružaitės kompozicijas kitame (spalio 27 d.) koncerte atliks Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, sopranas Raminta Vaicekauskaitė ir akordeonistas Raimondas Sviackevičius, diriguojami Roberto Šerveniko.
Vienuolika naujojo balso (VOX NOVA) festivalio „Gaida“ koncertų vyks švariose Šiuolaikinio meno centro erdvėse, įprastose Lietuvos nacionalinės filharmonijos ir Kongresų rūmų salėse, atgijusioje Šv. Kotrynos bažnyčioje bei intymiose Lietuvos nacionalinio dramos ir Domino teatrų aplinkose. Koncertų pradžia 19 val.
Asta Pakarklytė
