Aktualios muzikos festivalį „Gaida 2007“ spalio 19 d. Vilniaus Kongresų rūmuose pradeda ekstremalumo ir filharmoninio solidumo derinys.
Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro (meno vad. Gintaras Rinkevičius) koncertas, kuriame greta naujausių lietuviškų simfoninių opusų – žymiausia lietuvių kompozitore vadinamos Onutės Narbutaitės „kranto upės simfonijos“ ir jaunesnės kartos kūrėjo Ramūno Motiekaičio „Lygiadienių“ – nuskambės svečio, ryškaus šiuolaikinės muzikos ir teatro terpės atstovo, kompozitoriaus ir režisieriaus, Heinerio Goebbelso kūriniai iš ciklo „Surogatiniai miestai“ (Surrogate Cities).
Šį autorių turėjo įsidėmėti praeitų metų „Sirenų“ festivalio publika, mačiusi jo originalų ir stilingą spektaklį „Haširigaki“. Ir šį kartą koncertų scenoje išvysime teatralizuotą vyksmą – kūrinį atliks niujorkietis, „avangardo Enrico Caruso“ vadinamas Davidas Mossas (g. 1949) , kurio balsas aprėpia 4,5 oktavos diapazoną, o išraiška prilyginama androidinėms Davido Byrne’o intonacijoms, rokenrolinėms Bo Diddley’o ir džiazinėms Johno Coltrane’o spalvoms, post-Berio stiliaus reivui pašėlusiame miesto klegesyje.
Tarp Mosso darbų – Davido Lyncho filmo „Pamirštas greitkelis“ (Lost Highway) operinė Olgos Neuwirth versija, „Ensemble Modern“ Franko Zappos projektas, „Pierrot LunaiRE: REmix 05/06“; 1999 m. kartu su Antverpeno „Muziektheater Transparant“ Mossas įsteigė Gyvojo balso institutą.
Davidas Mossas
Taip pat dainuos jaunas mecosopranas Aušrinė Šikšnytė, orkestro skambesį papildys sempleris. Diriguos naujosios muzikos scenoje vardą pelnęs švedų dirigentas B. Tommy Andersonas (buvęs „KammarensembleN“ meno vadovas, kurio repertuare – O. Messiaeno „Turangalila“, A. Bergo operos, G. Mahlerio simfonijos ir dar apie 700 kitų kūrinių).
Heinerio Goebbelso (g. 1952) „Surogatinai miestai“ (1993–1994), pasak paties kompozitoriaus, tai „bandymas iš įvairių pusių pažvelgti į didmiesčio fenomeną, papasakoti didmiesčių istorijas.“ Viename iš ciklo kūrinių „In the Country of Last Things“ („Paskutinių daiktų šalyje“) sakoma: „Miestas... verčia tave norėti gyventi ir tuo pat metu stengiasi atimti iš tavęs tavo gyvenimą.“
Onutė Narbutaitė naujausiam savo kūriniui „krantas upė simfonija“, sukurtam festivalio „Varšuvos ruduo“ užsakymu ir ten atliktam pirmą kartą šį rugsėjį, užrašė tokį motto iš Czesławo Miłoszo eilėraščio: „Klajūnas, sustojęs prie nematomųjų vandenų, rūkuose laikei mažą žiburėlį“. Kompozitorė šį kūrinį dedikavo „savo sunkiai sergančiai, bet nuostabiai stipriai Mamai“, deja, jo taip ir neišgirdusiai.
Onutė Narbutaitė
Narbutaitė apie „krantą upę simfoniją“: „Bergždžia būtų čia ieškoti muzikinių upės tėkmės atitikmenų ar panašių konkrečių vaizdinių. Tai, kas galbūt mėginama perteikti yra veikiau sielos judesiai. „krantas upė simfonija“, kaip ir dera simfonijai, pagrįsta kontrastais: nuo intensyviai vilnijančių tutti vėliavų, tirštų akordų ir „nuogų“ unisonų iki visiškai intymaus, kameriško skambesio, kai orkestras traktuojamas kaip didelis pavienių instrumentų ansamblis.“
O štai subtiliais skambesio niuansais kone virtuoziškai žaidžiantis Ramūnas Motiekaitis, gyvenime nestokojantis humoro ir autoironijos, atskleidžia, jog „Lygiadieniuose“ vietoj kulminacijos stoja visiškas išsekimas...
Ramūnas Motiekaitis
Bilietai į festivalio koncertus platinami Bilietai.lt sistemoje.
Festivalio informacija
