Londono „White Space“ galerijoje rugsėjo 11 – spalio 10 dienomis vyksta fotografo Antano Sutkaus paroda. Ją pastebėjo britų dienraštis „Evening Standard“. Ši recenzija nėra savo žanro šedevras, bet pozityvi ir gana tiksli, todėl siūlome ją „Balso.lt“ skaitytojams.
„Po to, kai 2004 m. Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, Vilnius atkreipė į save dėmesį kaip naujas meno ir fotografijos centras. Ypač prie to prisidėjo Antano Sutkaus kūryba, rašo britų dienraštis „Evening Standard“.
„Baltijos šalių fotografijos tėvu“ laikomas Antanas Sutkus išgarsėjo septintojo ir aštuntojo praėjusio amžiaus dešimtmečiu dokumentinėmis fotografijomis, vaizduojančiomis gyvenimą tuometinėje Sovietų Sąjungoje.
Daugelio jo fotografijų veikėjai - lietuviai, tačiau šioje nedidelėje, bet puikioje parodoje nustebino Jeano Paulo Sartre'o bei Simone de Beauvoir nuotraukos, padarytos Lietuvos paduryje 1965 m.
Sodriose A. Sutkaus dokumentinėse fotografijose - visada nespalvotose - fiksuojama gyvenimo kasdienybė. Priešingai nei jo amžininkas ukrainietis Borisas Michailovas, atskleidęs slegiančią tų laikų tikrovę, A. Sutkus kūrė humanistinius ir psichologinius portretus, slogioje kasdienybėje išryškindamas šviesiąją gyvenimo pusę.
Jauno kareivio portrete jam labiausiai rūpi jo spinduliuojamas džiaugsmas; sentimentalumas, kurio oficialiai buvo reikalaujama iš sovietinių fotografų, A. Sutkui yra svetimas. Jo populiarumą labiausiai lėmė stiprus vaikų portretų juslingumas. Kai kurie jo darbai yra gana sentimentalus, tačiau A. Sutkus visada elegantiškai bando to išvengti.
A. Sutkus visada pats spausdindavo savo fotografijas, paprastai rinkdamasis minkštus, grūdėtus efektus, kad išvengtų šaltesnio, pernelyg kontrastingo oficialiosios fotodokumentikos stiliaus. Šis svarbus istorinis metraštis padeda užpildyti žemėlapyje likusias baltas dėmes.“
