„Geriau skambus paskutinis akordas nei provinciali eutanazija“, – taip vakar apie Klaipėdos pilies džiazo festivalio perspektyvą pasakė jo iniciatorius ir globėjas Vytautas Grubliauskas (Kongas).
„Šis jubiliejinis festivalis buvo geras, šiltas, fantastiškas. Ko gero, pirmą kartą per penkiolika metų, klausydamasis tokių grandų, kaip „Tower of Power“, „The Earth Wind and Fire Experience Featuring the Al McKay Allstars“, aš nubraukiau ašarą ir mačiau laimės ašaras kitų festivalio organizatorių akyse. Festivalis įkopė į Olimpą“, – didžiavosi V. Grubliauskas ir čia pat pridūrė, kad pasiekęs tokias aukštumas festivalis yra kryžkelėje.
„Didžiausios festivalio žvaigždės prašė galimybės dar sugrįžti į Klaipėdos pilies džiazo festivalį, nes juos pribloškė šios šventės aura ir publika. Žinau, kad atlikėjai mėgsta pataikauti publikai, tačiau mačiau, jog jie buvo nuoširdžiai šokiruoti to, kokie jauni ir imlūs džiazui yra mūsų klausytojai. Taip pat atlikėjai pabrėžė puikią festivalio organizaciją, nuoširdų ir neformalų bendravimą su festivalį organizuojančia komanda“, – pasakojo pašnekovas.
V. Grubliauskas prisipažino, jog su „Tower of Power“ muzikantais ir Alu McKay'umi buvo kalbėta apie datą, kada jie galėtų sugrįžti į Klaipėdą, tačiau apie ateinantį festivalį kalbėti nenorėjo.
„Vos pasibaigus vienam festivaliui, prasideda kito festivalio organizavimas. Mes negalime sau leisti pailsėti mėnesį kitą, o paskui galvoti, ką pasikviesti kitais metais. Klaipėdos pilies džiazo festivalio kuoliukai kalami iš anksto, tačiau festivalis pasiekė tokį lygį, kad mes negalime kalti kuoliukų vien tikėdami pažadais ir nežinodami, koks yra pagrindas po kojomis“, – metaforomis prabilo vienos didžiausių uostamiesčio švenčių globėjas.
Žinia, kad Klaipėdos pilies džiazo festivalio organizatorius šiais metais labai nuvylė Klaipėdos miesto savivaldybė, skyrusi jubiliejinei džiazo šventei 100 tūkstančių litų, nors buvo prašoma dvigubai daugiau.
„Festivalio organizatorių akyse šiemet mačiau ne tik džiaugsmą, bet ir labai didelį nuovargį bei ašaras. Niekas nesusimąsto, kiek jėgų ir sveikatos kainuoja tokio masto šventės suorganizavimas. Niekam nerūpi, kad maža grupelė žmonių nemiegojo 4-5 paras, idant visi festivalio dalyvių įgeidžiai būtų patenkinti ir kad netikėtai iškilusios problemos būtų kuo operatyviau išspręstos ir t. t. Tai, kai šių žmonių atžvilgiu buvo išreikšta pozicija – nesvarbu, kiek pinigų bus skirta festivaliui, vis tiek padarysite – žemina. Taip neturi būti ir nebus“, – griežtai kalbėjo V. Grubliauskas.
Ne paslaptis, kad festivalio globėjas po kiekvieno festivalio sako, jog jo nebus, tačiau šiemet esama ir tai lemiančių blogų ženklų. Pasak V. Grubliausko, festivalio atlikėjai nieko nepamiršo, nors tradiciškai asistentai kiekvienais metais rankiodavo džiazo žvaigždžių paliktus daiktus (kad sugrįžtų).
„Tiesa, Klaipėdoje vos nepasiliko Alo McKay'aus grupės būgnininkas. Jo buvo pasigesta tik tada, kai autobusas su visais muzikantais jau buvo pajudėjęs Vilniaus link. Pasirodo, džiazmenas po audringos paskutiniosios XV Klaipėdos pilies džiazo festivalio nakties buvo kietai įmigęs“, – linksma gaida pokalbį užbaigė V. Grubliauskas.
Jurga Petronytė
