Konfucijaus institutas Vilniuje byloja, kad Lietuva supranta, kad pasaulio ekonominis, politinis ir kultūrinis centras po truputį juda Azijos link.
Vis glaudesnis bendradarbiavimas
− Kodėl jūsų šaliai reikia palaikyti kultūrinius santykius su Lietuva? – „Balsas.lt savaitė“ pasiteiravo Kinijos ambasados laikinojo reikalų patikėtinio Lietuvoje Guo Zhijun.
− Kinija ir Lietuva turi labai gerą pagrindą − seną istoriją ir turtingą kultūrą, kuri, tikiuosi, padės abiem mūsų tautoms suprasti vieniems kitus. Dėl to Kinijos ambasada plėtoja bendradarbiavimą tarp abiejų šalių.
− Kinijos ekonomika auga sparčiausiai pasaulyje. Ar dėl to kultūriniai santykiai nenueina į antrą planą?
− Ekonomika labai svarbus abipusių santykių aspektas. Šiuo metu Lietuvos ir Kinijos bendradarbiavimas labai stipriai plėtojamas, o prekių apyvarta pernai sudarė beveik 700 milijonų JAV dolerių. Ir tai ekonominės krizės akivaizdoje. Ambasada nori pritraukti daugiau Kinijos verslininkų į Lietuvą ir kultūrinis bendradarbiavimas nuo to tikrai nenukentės.
Cepelinai su pagaliukais
− Kokius kultūrinio bendradarbiavimo faktus galite paminėti?
− 2007 metais mūsų kultūros ministras lankėsi Lietuvoje. Po šio vizito kultūrinis bendradarbiavimas plėtojams labai greitai. Šiais metais pasirašėme sutartį Vilniaus universitete sukurti pirmąjį Baltijos šalyse Konfucijaus institutą, kuris vykdys kinų kalbos ir kultūros neformalaus švietimo programą. Tai didelis įvykis.
Taip pat šiais metais mūsų delegacija dalyvavo tarptautiniame „Kino pavasario“ festivalyje, kur pristatė didelę Kinijos filmų programą.
Vienas artimiausių projektų – Lietuvos šokių ir muzikos ansamblių pasirodymas pasaulinėje Šanchajaus „EXPO 2010“ parodoje. Tokie mainai padės mūsų šalims daugiau sužinoti vieniems apie kitus.
− Lietuviai Kiniją neblogai žino iš šios šalies virtuvės…
− Vilniuje yra apie penkiasdešimt kinų restoranų. Maistas − kultūros dalis. Kinų virtuvė taip pat galėtų būti tiltu tarp dviejų šalių, jei jūs nieko prieš. Tai tiesa, kad daugelis lietuvių per kinų virtuvę kažką sužino ir pačią Kiniją.
− O kaip jums lietuvių virtuvė?
− Kartais kokioje nors kavinėje užsisakau lietuvių patiekalų, tarp jų ir cepelinų. Man jie patinka.
− Jų su pagaliukais turbūt nevalgote?
− Kodėl? Aš galiu.
Nacionalinė vertybė
− Kuo Kinijos kultūra dar gali sudominti lietuvius?
− Pirmiausia opera ir teatru − meno žanrais, turinčiais labai didžią istoriją. Kinijoje yra beveik šimtas rūšių operų. Pati svarbiausia ir žinomiausia − Pekino opera, kuri mums yra nacionalinė vertybė. Dėl savo nuostabių kostiumų ir kūno kalbos ji gerai žinoma ir populiari visame pasaulyje.
„Kino pavasario“ metu buvo parodytas filmas apie dieviško balso operos dainininką Mei Lafangą. Jo šlovė buvo paplitusi ne tik Kinijoje, bet ir visoje Azijoje, juo žavėjosi Charlie Chaplinas ir Sergejus Eizenšteinas.
Jei prakalbome apie kiną, palyginti su opera, – tai pakankamai nauja meno rūšis. Pirmasis auksinis Kinijos kino periodas buvo praeito šimtmečio ketvirtajame dešimtmetyje.
1987 m. filmas „Raudoni goalianai“ laimėjo Auksinio lokio apdovanojimą tarptautiniame Berlyno filmų festivalyje. Taigi, turime ko siekti.
− Ar būdama atvira pasauliui Kinija nebijo kitų šalių kultūrinės įtakos?
− Pasaulyje gyvena daugiau nei 2000 etninių grupių, kurios visos yra unikalios. Jos privalo gyventi harmoningai. Todėl Kinija yra daugialypė ir atvira.
Kinijos kultūrai labai didelę įtaką padarė kitos, ypač Azijos šalys. Pavyzdžiui, budizmas yra mums labai svarbi religija, atėjusi iš Indijos. Per pastaruosius šimtą metų Kinija daug išmoko ir iš Vakarų civilizacijos, ypač technologijų ir mokslo srityje.
Suprantama, kad tokiomis aplinkybėmis Kinija susiduria su problemomis. Ypač tai susiję su jaunąja karta, kuri pradeda švęsti vakarietiškas Kalėdas vietoj tradicinių kinų Naujųjų metų. Tačiau man atrodo, kad reikia ieškoti privalumų kitose kultūrose, o ne joms diktuoti savuosius.
TIK FAKTAI
Lietuva ir Kinija diplomatinius santykius užmezgė 1991 metais rugsėjo 14 dieną.
1993 metais lapkričio 8 dieną Pekine buvo pasirašyta Kultūrinio bendradarbiavimo sutartis tarp Lietuvos ir Kinijos.
Nuo 2003 metų Kinija yra strateginė Europos Sąjungos partnerė. Kasmet rengiami ES-Kinijos viršūnių susitikimai.
