Didžiajame kanjone antradienį atidarytas stiklinis pasagos formos tiltas "Dangaus takas", dideliame aukštyje iškištas iš uolos krašto, - tarp pirmųjų jo lankytojų buvo 1969-ųjų misijos į Mėnulį "Apollo 11" astronautas Buzzas Aldrinas (Bazas Aldrinas), kuris žengė "vieną žingsnelį žmogui" ir "milžinišką žingsnį tiems, kuriuos kamuoja svaigulys".
"Dangaus takas" (Skywalk) 21 m išsikiša virš bedugnės atokiame Hualapajų indėnų rezervate, esančiame 200 km į rytus nuo Las Vegaso. Turistai tiesiai per stiklines 10 cm storio grindis gali grožėtis kanjono vaizdu iš svaiginamo 1 220 m aukščio.
"Jaučiausi nuostabiai", - perėjęs stikliniu tiltu kartu su hualapajų indėnais sakė B.Aldrinas, kuris yra antrasis Mėnulio paviršiumi žengęs žmogus po Neilo Armstrongo (Nilo Armstrongo). "Ne visai tas pats, kas plūduriuoti ore ar išeiti į atvirą kosmosą, bet ... nuostabu. Nebuvo nė trupučio nerimo, bent jau kai kuriems iš mūsų", - sakė jis.
Hualapajai viliasi, kad "Dangaus takas" padės pritraukti turistų dolerius į šį skurdų, bet nuostabų Didžiojo kanjono užkampį.
Architektai sako, kad ant šio tilto vienu metu gali būti keli šimtai žmonių ir kad jam nebaisūs stiprūs vėjai, dažnai siaučiantys didžiajame kanjone.
500 t sveriantis statinys yra padarytas iš grūdinto stiklo sluoksnių ir remiasi į plienines dalis, kurios suleistos į uolą 14 metrų. Milžiniški "amortizatoriai" neleis tiltui vibruoti, kai juo eis žmonės.
Šis projektas, kurio įgyvendinimas truko beveik dvejus metus, yra dar vienas pavyzdys, kaip indėnų gentys galėtų užsidirbti iš turizmo. Hualapajai tikisi, kad turistai dėl šio "Dangaus tako" atvažiuos į jų teritoriją, kurioje iki šiol lankydavosi palyginti nedaug žmonių, nors čia taip pat galima aplankyti senųjų Vakarų stiliaus kaimus ir vykti į ekskursijas.
"Dangaus taką" sugalvojo Šanchajuje gimęs verslininkas Davidas Jinas (Deividas Džinas), kuris gyvena Las Vegase. Šis investuotojas, kaip pranešama, finansavo 30 mln. dolerių (78 mln. litų) kainavusį projektą ir pagal susitarimą su hualapajais ateinančius 25 metus gaus iki pusės pajamų už bilietus į stiklinį tiltą virš Didžiojo kanjono.
Turistams "Dangaus takas" atidaromas kovo 28 dieną; bilietai į jį kainuos maždaug 25 dolerius.
Tačiau šį projektą kritikuoja kai kurie hualapajai ir aplinkosaugininkai. Keli šios indėnų genties nariai antradienį sakė, kad juos drasko prieštaringi jausmai.
"Aš pasakyčiau, kad dauguma hualapajų tam nepritaria, - sakė ekskursijų vadovas Donas Havatone'as (Donas Havatonas), kuriam - 46 metai. - Tai sunku priimti. Mums tai šventa žemė ir mes trikdome jos ramybę. Bet, kita vertus, manau, kad žmonės pamažu pripras, jei pamatys, kad mūsų vaikams turizmas išeis į naudą".
Tuo tarpu Wilfredas Whatoname'as (Vilfredas Vatonamas) sakė, jog jam kelia nerimą tai, kad "Dangaus takas" pastatytas ties Igl Pointu - įspūdingu geologiniu dariniu, primenančiu erelį. Genties nariai nuo senovės tiki, kad iš aplinkinių tarpeklių aukštyn kyla hualapajų protėvių dvasia.
"Tai menkina mūsų Erelį, mūsų šventą žemę", - sakė W.Whatoname'as. - Aš tam nepritariau. Bet dabar galvoju, kad turime tai priimti. Tai duos darbo mūsų vaikams".
Hualapajų genties tarybos pirmininkas Charlie Vaughnas (Čarlis Vonas) sakė, kad genties nariai nesiskundė, kai pirmą kartą buvo iškelta projekto idėja. "Tą tylą supratau kaip sutikimą", -sakė jis.
Aplinkosaugininkas Kieranas Sucklingas (Kiranas Saklingas) iš Bioįvairovės centro nėra patenkintas blizgančiu architektūriniu stebuklu gamtos stebuklo vietoje.
"Eiffelio bokštas yra architektūros stebuklas, - CNN sakė jis. - Bet ar norėčiau Eiffelio bokšto ant Didžiojo kanjono krašto? Ne".
