Žurnalistas, rašytojas ir TV serialų kūrėjas Davidas Simonas aukščiau už viską kelia autentiškumą. Žymiųjų serialų „Žmogžudysčių skyrius“ (Homicide: Life on the Street) ir „Blakė“ (The Wire) autorius renkasi ne žvaigždes, o „charakterinius“ aktorius, kuriems geriausiai tinka konkretaus tipo vaidmenys. Tačiau pagrindinis veikėjas abiejuose minėtuose serialuose yra ne žmogus, o miestas – Baltimorė, kurioje Simonas pradėjo žurnalisto karjerą ir kur iki šiol gyvena. Nuniokoti lūšnynai, purvinas narkotikų biznis, ginkluotų juodaodžių slengas, korumpuotos institucijos – atrodytų, piešiamas niūrus šio miesto paveikslas, tačiau kartu – tai ir kvietimas viską pakeisti. Pats Simonas vadina šiuos serialus „žurnalistinėmis pratybomis“, siekiančiomis parodyti tikrąjį Amerikos veidą.
Dvylika metų užsiėmęs kriminaline žurnalistika dienraštyje „The Baltimore Sun“, galiausiai Simonas iš jo išėjo pasikeitus savininkams – šis įvykis jo gyvenime buvo esminis lūžis. Naujieji savininkai smarkiai pakeitė laikraščio politiką, nerodė to pačio dėmesio miesto subtilybėms ir socialinėms problemoms. Simonui tai sukėlė didžiulį pyktį – tas pyktis, anot jo, padėjo jam eiti pirmyn. Gavęs leidimą metus stebėti Baltimorės policininkų veiklą, jis tyliai sėdėjo su jais nuovadoje, valgė kartu spurgas, ėjo į nusikaltimų vietas bei užsirašinėjo jų mintis ir patyrimus. Taip gimė knyga „Homicide: A Year on the Killing Streets“, o iš jos – serialas „Žmogžudysčių skyrius“. Portatyvine kamera nufilmuota skurdžioji Baltimorės pusė tapo unikaliu fonu neidealizuotam, sunkiam policininkų darbui. Seriale vengta kompromisų populiarumo vardan ar stereotipiškų veikėjų ir scenarijų. Nepaisant to, kartas nuo karto atmosferą praskaidrindavo komiški epizodai.
Davidas Simonas teigia anksčiau laikęsis žurnalistų pradžiamokslio taisyklės, kad reikia rašyti nieko neišmanančiam žmogui, tačiau „kai nori rašyti tiesą, ši taisyklė nuleidžia kartelę per žemai“. Vietoj to, žiūrovas tampa, panašiai kaip pats Simonas, tyliu stebėtoju policijos nuovadoje, kuriam tenka pačiam žiūrėti ir mokytis be dirbtinai kišamų paaiškinimų. NBC kanalo vadovai nuolat grasino serialą nutraukti, tačiau taip neįvyko ir žiūrovai sulaukė net septynių sezonų. Talentingų aktorių būrys, įtraukiantis siužetas ir išskirtinis autentiškumas „Žmogžudysčių skyriui“ pelnė tris prestižinius Peabody apdovanojimus.
2002-aisiais gimęs serialas „Blakė“ (The Wire) iš pradžių atrodė kaip „Žmogžudysčių skyriaus“ tęsinys, mat dėmesio centre ir vėl atsidūrė Baltimorės policininkų kasdienybė. Tačiau šį kartą siekta žvelgti plačiau, paliesti keletą miestui aktualių, opių socialinių problemų. Kiekvienas iš penkių serialo sezonų nagrinėja vis kitą temą: narkotikų platinimą, kontrabandą uoste, korumpuotus politikus, jaunimą mokyklose bei žiniasklaidos komercializaciją. Pradžioje pristatyti „įstatymo tarnai“ bei narkotikų platintojai lydi žiūrovą iki pat pabaigos – jų kasdieniai rūpesčiai ir džiaugsmai pateikiami netirštinant spalvų, siekiant parodyti jų motyvus. Dėl šios priežasties nusikalstamo pasaulio atstovai neatrodo kaip filmuose įprasti vienpusiški „blogiukai“, o kaip tikri žmonės, dėl tam tikrų aplinkybių tapę tokiais, kokie yra. Panašiai Davidas Simonas aiškina ir viso serialo esmę, slypinčią už kiekvienos jo narpliojamos problemos: „Mes nepardavinėjame vilties ar pigių pergalių. „Blakė“ parodo, ką institucijos – biurokratinės, kriminalinės, priklausomybės ir gryno kapitalizmo kultūros – padaro atskiriems asmenims. Tai nėra vien pramoga. Bijau, kad tai yra šiek tiek piktas serialas”.
Jau ne viename straipsnyje apie Davidą Simoną akcentuojamas jo pyktis, jo noras rašyti apie tai, kas negerai visuomenėje. Tas noras, užsidegimas neabejotinai sietinas su „Blakės“ nuoseklumu, kantriai raizgomais siužeto vingiais. Simonui pavyko sukurti du unikalius serialus, kurie nepaiso tradicinių televizijos normų ir reikalauja, kad žiūrovas skirtų maksimalų dėmesį tam, kas vyksta ekrane. Kiekviena, net menkiausia scena turi reikšmės tam, kas atsitiks vėliau. Į teiginį, jog galbūt kažkam toks dėmesio reikalavimas pasirodys arogantiškas, Simonas atsako: „Arogantiška būtų prašyti žiūrėti kažką, kas nebuvo kurta išspaudžiant iš savęs maksimumą. Arogantiška neišnaudoti televizijos vadovų tau suteiktų filmavimo valandų maksimaliai, nesiekti parodyti pačios geriausios istorijos“. Kuriant šį jau pasibaigusį serialą Simonui talkino Ed Burns, kuriam gyvenime yra tekę dirbti tiek policininko, tiek mokytojo pareigose.
Naujausias Davido Simono projektas – serialas apie Naujojo Orleano rajono Tremės muzikantus „Tremė“ (Treme). Siužetas turėtų susitelkti ties darbininkų klasės gyventojais Tremėje ir jų kasdienybe po Ketrinos uragano. Be vietos muzikinės scenos, žadama vėl aprėpti kelias temas, kai kurios iš jų nagrinėtos anksčiau – korumpuotus politikus, valstybės išlaikomų būstų problemas, mėginimus atgaivinti turizmo industriją po uragano ir policijos susidūrimus su „Užgavėnių Indėnais“. Jau įprasta, kad Simonas pirmiausia siekia tikslumo ir autentiškumo, tad nenuostabu, jog serialo kūrime talkina žmonės, gyvenę Naujajame Orleane arba tyrę jo problematiką. Ne gana to, surengta vietinių aktorių atranka, siekiant įtraukti kiek įmanoma daugiau čia gyvenančių žmonių. Serialo premjera turėtų įvykti 2010 metais.
Galbūt iš pirmo žvilgsnio kombinacija „tikroviškumas“ ir „televizijos serialas“ neatrodo logiška, turint omenyje šiais laikais paplitusią nuomonę, jog televizija skirta atsipalaidavimui. Tačiau Davidas Simonas, kuris iki šiol rašo straipsnius „The Washington Post“, siekia ne tik pakeisti tą nuomonę, bet ir pripratinti žiūrovus prie „kitokios“, kritinį mąstymą ir socialinį sąmoningumą skatinančios, televizijos.
Martynas Gedvila
