Kol kultūros žmonės neturės menui pinigų, tikros meno rinkos nebus.

Vienas neabejotinas aukciono pliusas - viešai skelbiamos tikros pardavimo kainos ir rinkos vertės nustatymas.
Galerijose visiškai nerasta nusistovėjusių kriterijų tiek kainų, tiek meninės vertės prasme, “kabinami makaronai“ siekiant parduoti, o galutinės pardavimo kainos dažnai ir pats autorius nežino, kartais nesąžiningai manipuliuojama sutartais galerijos procentais, net siūlomi pardavimui darbai, dėl kurių su galerija nesitarta, neinformuojama apie kolekcininkus ir pirkėjus.
Galerijos dirba kaip dailės parduotuvės ar patalpų nuomotojos parodoms, be aiškių meninių krypčių ir verslo strategijos. Menininko karjerai jos įtakos nedaro. Dailės kritikos taip pat nėra, išskyrus draugų paniegiriką draugams ar VDA išugdytų menotyrininkių abrakadabras. Meno vadyba lieka autorių saviveikos lygyje - aktyvieji malasi po įvairias vietines ir užsienio galerijeles ir “turtina“ savo biografijas, kiti užsidaro dirbtuvėse ir laukia permainų.
Liūdniausia yra meno pirkėjams, nerandantiems jokių orientyrų Lietuvos meno rinkoje, nematantiems išsamesnių parodų ir galimybės pažinti dailės kūrinių įvairovę. Belieka kiekvienam pasikliauti savo meniniu skoniu, išprusimu ir sveika nuovoka. Arba nueiti į aukcioną, bent kaip žiūrovui.

faktas yra tas, kad Katino "Medis rudenį" ilga laiką buvo siūlomas vienoje Vilniaus galerijoje už 20 000 ar daugiau. Aukcione jis buvo išstatytas už 8500, nupirktas už 13 300. Vadinasi, darbo kainą iš tiesų nustatė rinka.

Linkiu sekmes. Viskas bus gerai, tikiu/

siulyciau pasidometi pirmuoju aukcionu - jame visi be isimties darbai buvo siuolaikiniu autoriu. is menotyrines puses - puikus rinkinys. nupirkti - tik 3. todel nekalbekite, prasau, apie tai, kad reikia jaunu autoriu.. tai neaukcioninis formatas - juos galima isigyti internetu, galerijoje arba paskambinus menininkui tiesiogiai.. toks budas, zinoma, ir stabdo meno rinkos mechanizma (nefiksuojami pardavimo sanderiai - vardai ir kainos), taciau pirmiau ir reikia normalizuoti meno rinka (patikrintu kuriniu/vardu), o tik gerokai veliau - ivedineti naujus autorius tiems, kas bandys rizikingai (galbut labai pelningai) investuoti. musu vaikai tokiu budu "uzdirbs' tukstancius is fotografijos meno (investiciju)..

siaip niekad nekomentuoju, bet juoka sukele "Megejo" komentaras. Akivaizdu, kad zmogus visiskai nesigaudo meno rinkoje (cia juk neuztenka zinoti keliu menininku pavardes). Problema yra ta, kad kolekcininkai ir dyleriai kolkas yra uzdara kasta ir dar nepasitiki/vengia sio aukcionu organizatoriaus. Kuriniu kainas siaip jau nustato savininkai - ne direktore. ji tik pataria, derasi, taciau.. o perka isties labiau namams papuosti negu investuoti.. o tokiu kuriniu tikrai buvo, taciau nei "megejas", nei straipsnio autorius (suprantama kodel) - nepaminejo. nieko tokio - jie bus isigyti asmeniskai, po aukciono.

Tikrai rimtų darbų, tuo labiau šiuolaikinių menininkų, aukcione pasiūlyta nebuvo. Tie, kuriuos pasiūlė ar pardavė, tikrai nėra geriausi tų autorių kūriniai. Iš esmės tai ir yra smulkmė, kaip soc. realizmo tapyba, kokios pilnos muziejų saugyklos. Buvimas ar nebuvimas muziejaus kolekcijose apskritai (žinome, kada ir kaip ir kokiais kriterijais jos buvo formuojamos) dažnai nėra joks vertės kriterijus. Dailininkų sąjungos nario bilietas taip pat.
Kol tautiečiai svaigsta nuo Šimonio ir pan., nėra prasmės siūlyti modernių darbų, abstrakcijų.
Pasaulio aukcionuose aukščiausiai kotiruojami šiuolaikinių dailininkų darbai, atitinkantys laikmečio mentalitetą ir sampratas, estetinį skonį.
Lietuvoje tas laikas dar neatėjo. Ką padarysi, vėluojam.
Bet pagaliau turime galimybę gauti tikslią informaciją kas buvo parduota ir už kiek, pajusti meno rinkos pulsą.

Nera ko stebetis - Lietuvoj tikru meno kuriniu (ir antikvaro) aukcionu nebuvo 70 metu!!! Tik reikia dziaugtis, kad jie prasidejo. Yra ka parduoti, atsiras ir kas perka...
Pradzia gera, tik nesustokit.

Labai teisingas straipsnio autoriaus Parulskio apibendrinimas:
neturtingoje šalyje geriau siūlyti daug antikvarinės smulkmės su keliais prabangiais akcentais.
........ Isijunkite BBC Prime kanala ir pamatysite UK aukcionus vykstancius kiekviename miestelyje, kur bobutes ir senukai sutempe porcelenines dezutes, senus laikrodzius, vazeles ir ar koki grmafona uz 70 svaru.
Va ta kryptim zengia ir musu aukcionas. Sendaikciu ispardavimo krypimi, na bet galima puslapi is senos knygos parduota uz 600 Lt. pavadinti "investicija". Nieko nepadarysi toks jau pas mus Lietuviskas meno supratimas.
Arba B.Joy paveikslas, kurio pagrindine verte data ir meistryste-atlikimo technika.
Vienintelis Katino darbas parduotas brangiai, bet to vertas!
Petrulio akvareliu pradine kaina didesne negu, bet kokioje galerijoje, tai kam is vis isstatyti.... cia turbut homo-sovietiko logika "avos praskaciu".
Jurijaus Baltrūno 1953 metų paveikslas „Pas gydytoją“ isvis nukabintas is kokio nors tarybinio ukio komjaunimo kambario.
Kisarausko kokia kaina....? Tai juk dekoratyvus darbeliai... puikus autorius, bet ne po 14 000 lt. o 3000-4000 lt. turi kainuoti tokie disko formos puosmena.
PO 4-jo aukciono ryskeja tendencija, kad niekam nereikia ir dar ilgai nereikes Cukermano, Vaiteikuno, Paukstes, Zimbytes... nes ju lietuviui neimanoma suprasti, o ko neimanoma suprasti ir neperka.
Niekam juk nereikia tikro meno, cia jau nieko nepadarysi su zmonemis. Ne aukcionas cia kaltas.
Visiems reikia dekoro, papuosti namus.
Akivaizdu, kad aukciono rengeja visiskai nesiorentuoja kainose arba negauna darbu realiomis kainomis. Na bet svarbu stengiasi ir dirba. Kaip sako rusiska paterle "terpenije i trud, vsio peretrut" tad SEKMES!

liuks