1944 metų rudenį Biržuose įvyko tiems laikams reikšmingas įvykis – prieš 65 metus partizanai spalio 26 d. užpuolė Biržų kalėjimą Vabalninko gatvėje ir išlaisvino suimtuosius.
Raudonajai Armijai vėl okupavus Lietuvą, dalis vyrų patraukė į miškus, turėdami kilnius ir gražius tikslus priešintis okupantams, paimti ginklą į rankas, verčiau žūti gimtinėje, negu kažkur toli ir neaišku, už kokius tikslus.
Buvęs Vietinės Rinktinės karininkas Juozas Kučinskas nepasitraukė iš Biržų, kai buvo išformuotos Biržų kuopos. Jis dažnai lankydavosi gimtinėje Zizonių kaime, kur užmezgė ryšį su aplinkinių kaimų žmonėmis. Susidarė tarsi koks branduolys – jis, ypač aktyvus Zastaučių kaimo ūkininkas Jonas Palšis, Geidžiūnų klebonas Petras Liepa, vargonininkas Domas Rašimas, zakrastijonas Antanas Mozūra. Jie ragino žmones neiti į rusų armiją, kaupti ginklus, šaudmenis, sprogmenis, kurių daugelis kaimo gyventojų, praėjus frontui, prisirinko laukuose.
Tuo metu okupantų administracija tęsė žmonių gaudymus, suėmimus. Biržų kalėjimas niekada nebuvo tuščias, suimtųjų skaičius augo, jie buvo mušami, kankinami.
J.Palšis ėmė organizuoti Biržų kalėjimo užpuolimą. Buvo sukviesti partizanų būrių vadai, sudarytas planas. Tačiau pirmą kartą numatytas puolimas buvo atidėtas, nes neatvyko visi partizanai.
Antrasis puolimas įvyko spalio 26-ą. Kalėjimą buvo nutarta pulti iš dviejų pusių. Išvažiavimo keliams iš miesto kontroliuoti sudarytos keturios grupės, vadovaujamos Jono Rastausko, Kosto Jasinsko, Kosto Kregždės, Jokūbo Šlekio. Kalėjimą puolė Jonas Palšis, Leonas Jasinskas, Valierius Jasinskas, Leonas Žukauskas, Česlovas Striška, Adolfas Audickas.
Jonas Palšis turėjo raketinį pistoletą. Įsiveržus į kalėjimą ir apie tai paskelbus paleidžiant žalą raketą, visos grupės turėjo atidengti ugnį trasuojančiomis šviečiamosiomis kulkomis, kad būtų sukelta kuo daugiau triukšmo ir panikos. Geltona raketa reiškė kalėjimo paėmimą, raudona – atsitraukimą, kad žinotų apsupties grupės.
Kalėjimas buvo aptvertas dviejų metrų aukščio tvora, viršuje priraizgyta spygliuotos vielos. Buvo du įėjimai – iš gatvės ir iš kiemo. J.Palšis ir L.Jasinskas prie kiemo durų susprogdino prieštankinę miną, išvertė duris, ir partizanai įsiveržė į kalėjimą. Ugnimi nutildytas pasipriešinimas, įsiveržta į kalėjimo vidų, atidarytos kameros ir paleisti kaliniai. Jų, įvairiais prisiminimais, išvaduota netoli šimto.
Paleidus geltoną raketą, vėliau raudoną, partizanai atsitraukė iš miesto. Biržų partizanai atliko vieną pirmųjų, drįstu teigti, drąsių užpuolimų partizaninio karo istorijoje Lietuvoje. Vėliau buvo Panemunio miestelio užpuolimas Rokiškio rajone, Merkinės puolimas Dzūkijoje, kiti didesni ar mažesni mūšiai, tačiau biržiečiai tikrai gali didžiuotis, įrašę vieną pirmųjų puslapių į Lietuvos partizaninio karo istoriją.
Dabar buvęs kalėjimas Vabalninko gatvėje yra gyvenamas
