Kai prieš ketverius metus režisierius Jamesas Cameronas nusprendė pradėti kurti naują savo filmą „Įsikūnijimas“, Holivude besidarbuojantys žmonės sunerimo.
Dirbti su itin talentingu pasaulinės šlovės režisieriumi – nepaprasta garbė, bet kartu ir siaubingai daug nervų reikalaujantis dalykas, mat po „Titaniko“ J. Cameronas įgijo baisiausio žmogaus Holivude reputaciją.
Nepripažįstantis jokių kompromisų, itin daug reikalaujantis perfekcionistas, per garsiakalbį nuolat rėkiantis ant aktorių ir kolegų – taip režisierius dirbo „Titaniko“ filmavimo aikštelėje ir tvirtino, jog „filmo kūrimas – tai karas, didžiulis mūšis tarp verslo ir estetikos“.
Šiandien siaubingo temperamento, Terminatoriumi pravardžiuotas J. Cameronas sako esąs truputį ramesnio būdo ir netgi pakeitęs požiūrį į filmų kūrimą. Tačiau labiausiai nusiraminti jam padėjo ekspedicijos po vandeniu, kuriose tyrinėjo nuskendusį „Titaniką“ ir apie tai sukūrė ne vieną dokumentinį filmą. „Žinau, kad buvo periodas, kai pelniau nekokią reputaciją, periodas, kai man buvo naudinga garsėti tokiu būdu, nesvarbu, tai buvo tiesa ar melas. Neseniai atėjo periodas, kai supratau, jog viską geriau palikti praeičiai. Na, ir galbūt aš truputį subrendau. Anksčiau filmas man reiškė viską. Prieš kurdamas absoliučiai susikoncentruodavau ir to reikalavau iš kitų. Tačiau išvykau į ekspedicijas, ir filmas nebebuvo svarbiausias dalykas. Svarbiausia buvo kelionė. Tai pakeitė mano požiūrį į savo komandą, savo paties darbą ir atsakomybę už vienas kitą,“ – apie asmeninius charakterio pokyčius pasakojo režisierius.
Nors naujasis filmas „Įsikūnijimas“, pasakojantis apie žmonių ir fantastinės planetos gyventojų susidūrimą, savo mastu prilygsta epiniam „Titanikui“, J. Cameronas teigia, kad šįkart darbas buvo visiškai kitoks. Režisieriaus nevargino keli šimtai filmavimo grupės narių ir tūkstančiai masinėse scenose besifilmuojančių žmonių, nekantriai laukiančių jo nurodymų. „Įsikūnijimą“ kūrė nedidelė žmonių grupė, dirbanti tarsi po uždaru burbulu. Mes ketverius metus dirbome savo mažoje virtualioje studijoje. Tačiau kaip ir visi, aš taip pat turėjau blogų dienų. Na, turbūt ne visai kaip visi...“ – pašmaikštavo J. Cameronas.
