Birželio 4 ir 6 dienomis sostinės publika kviečiama į Filharmonijos Didžiąją salę, kur simfonines partitūras pristatys keturi kompozicijos magistrantai, o simfoninio dirigavimo meistrystės pradmenis – keturi jaunosios kartos dirigentai (įėjimas laisvas).
Visi jie Lietuvos muzikos ir teatro akademijos „vaikai“, kompozicijos metrų – profesorių Osvaldo Balakausko ir Vytauto Barkausko, docentų Ryčio Mažulio ir Rimanto Janeliausko studentai bei dirigavimo autoritetų – profesorių Juozo Domarko, Gintaro Rinkevičiaus ir docento Roberto Šerveniko auklėtiniai. Pagal tradiciją jaunųjų autorių kūrinius atliks Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. Jį suvaldyti pretenduoja dirigavimo absolventai, kurie taip pat atliks po vieną chrestomatinę klasikinę kompoziciją. „Atžalyno“ koncertai dedikuoti ilgamečio LMTA Kompozicijos katedros vedėjo kompozitoriaus Eduardo Balsio 90-mečiui.
Kalbėti apie bendrą šios kompozitorių kartos stilistinę tendenciją būtų ganėtinai keblu ir gal net bereikalinga, nes kiekvienas jų yra individualus autorius. Tačiau šioje kartoje (kuri aprėpia ir daugiau kompozitorių) ryški kitokio pobūdžio kryptis – kolektyvinė kūrybos praktika: jungtiniai projektai, dalyvavimas vienas kito kūrinių atlikimuose ar tiesiog pakopinis viešų renginių organizavimas (panašiai kaip ir XX a. 6–8-ojo dešimtmečių JAV ir Vakarų Europos meno grupėse, kurias siejo bendri interesai ir reikalai). Išties ši karta visu kūnu išlindusi iš hermetiškų (mitologinių) kūrėjų kamerų ir aktyviai veikianti tiek akademinės, eksperimentinės, tiek tarpdisciplininės ir neformalios muzikos terpėse.
Birželio 4 d., ketvirtadienį, 19 val. skambės Alberto Navicko ir Rūtos Vitkauskaitės simfoninės kompozicijos. Šiuos autorius galima būtų įvardinti kaip dvi pirmaprades opozicijas: argumentuotas A. Navicko komponavimas (logos) ir stichiška R. Vitkauskaitės kūrybos praktika (intuitio) siūlo muzikos chemijos ir alchemijos metaforas. Pirmojo kompoziciją „Iconic“ ir Piotro Čaikovskio „Romeo ir Džuljetos“ uvertiūrą fantaziją diriguos Fiodoras Kalininas, prieš tai baigęs Glinkos chorinę mokyklą prie Sankt Peterburgo valstybinės dainavimo kapelos bei Rimskio-Korsakovo konservatorijos dirigavimo studijas.
Antrosios kompozitorės partitūrą „Stabai“ simfoniniam orkestrui, fortepijonui ir sopranui bei P. Čaikovskio Siuitą iš baleto „Gulbių ežeras“ diriguos Ričardas Šumila – LMTA choro dirigavimo bakalauras, respublikinio Jaronimo Kačinsko jaunųjų dirigentų konkurso Klaipėdoje nugalėtojas, kaip ir kiti jo kolegos šiemet pretenduojantis įgyti magistro laipsnį.
Birželio 6 d., šeštadienį, 19 val. Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras atliks ne mažiau skirtingų kompozitorių Vitorijos Rimėnaitės-Mikelevičienės ir Mariaus Salyno muziką. Savo kūrinį „Mirare“ V. Rimėnaitė-Mikelevičienė apibūdina kaip „chronomiražą apšviestoje juostoje, kur susipina prisiminimai ir kadras po kadro ryškinamų nebylių negatyvų motyvai“.
Šią kompoziciją ir Franzo Schuberto „Nebaigtąją“ simfoniją diriguos varšuvietis Michałas Łukaszas Niżyńskis, prieš tai baigęs Šopeno muzikos akademijos kompozicijos, dirigavimo ir muzikos teorijos studijas ir Lenkijoje jau dirigavęs daugiau kaip 50 koncertų žymiausiose salėse. Eklektišką, kelis stilius ir skirtingas technikas kryžminančią Mariaus Salyno „Muziką“ bei Ludwigo van Beethoveno Penktosios simfonijos III ir IV dalis diriguos šiaulietis Modestras Barkauskas – III kurso LMTA dirigavimo bakalaurantas.
