Nuo šiol žiūrovai gali įtakoti filmo kūrimo eigą, montuoti nuosavas filmo versijas ir net... patys pasirodyti ekrane populiarioje Holivudo juostoje, tvirtina britų dienraštis „The Telegraph“.
Maždaug prieš metus kino studija „New Line Cinema“ nusprendė pakeisti savo naujausio didelio biudžeto filmo pavadinimą. Žaviai kvailą „Gyvatės lėktuve“ norėta pervadinti į „121 „Pacific Air“ reisą“.
Ir tada nutiko pritrenkiantis dalykas, rašo dienraštis. Kino mėgėjai ėmė taip koneveikti šį sprendimą interneto svetainėse ir „bloguose“, kad „New Line“ persigalvojo: jei žiūrovams taip jau patinka „Gyvatės lėktuve“, tebūnie!
Tačiau tuo viskas nesibaigė. Nusileidusi „blogerių“ reikalavimams studija dar labiau sustiprino prievartos scenas filme ir įtraukė į aktoriaus Samuelio L. Jacksono tekstą neįtikėtiną frazę: “Viskas, man jau užtenka tų sup... gyvačių šitam sup... lėktuve!”.
Naujo populiarėjančio nepriklausomo kino žanro – “atvirojo kodo kinematografo” (“open source” cinema) gerbėjų manymu “New Line” posūkis 180 laipsnių kampu pranašauja naują kino ateitį. Žiūrovai ims įtakoti, kokie filmai bus kuriami ir kaip, rašo „The Telegraph“.
Sąvoka „open source“ iš pradžių buvo siejama su galimybe laisvai naudotis kompiuterinių programų išeities kodu. Tai reiškė, kad kiekvienas turėjo teisę jį kopijuoti, redaguoti ir tobulinti. Vėliau šis principas pradėtas taikyti ir kultūros srityje. Šiandien jau egzistuoja atvirojo kodo romanai, atvirojo kodo dailės kūriniai ir „Wikipedia“ – atvirojo kodo enciklopedija.
Atvirasis kodas kino srityje – tai prieigos prie kino medžiagos suteikimas visiems, kas nori sumontuoti filmą savaip. Pavyzdžiui, „Stray Cinema“ interneto svetainėje (http://straycinema.com), kurią pernai sukūrė Michelle Hughes iš Naujosios Zelandijos, norintys gali parsisiųsti ir susimontuoti trumpo metražo filmo, kurį Hughes nufilmavo Londone, pirminę medžiagą. Kiekvienas gali sukurti naują jos filmo versiją, įtraukti į ją alternatyvius epizodus ir finalą.
Michelle Hughes sako, kad šis jos projektas – tai bandymas pritraukti pradedančiuosius kinematografininkus, kuriuos stabdo filmo kūrimo išlaidos. “Mes norime atiduoti vadžias platesnei bendruomenei, - sako ji. – Šis projektas paremtas tuo, kad dešimt galvų geriau, nei viena. Mes pripažįstame, kad kitiems žmonėms pavyks sumontuoti mūsų filmą įdomiau”.
Internete jau skelbiami keli atvirojo kodo filmai, kurių trukmė atitinka standartinį meninį filmą. Tarp jų – drama “Kaktusai” apie jaunimo subkultūrą Pietų Kalifornijoje ir “Berniukas, kuris niekada nemiegojo” – komedija apie pažintis per internetą. Abu filmai nufilmuoti mėgėjų kinematografininkų, kurių galimybes smarkiai ribojo lėšos, ir tai pastebima, rašo dienraštis. Tačiau dėl vis labiau populiarėjančių skaitmeninių vaizdo kamerų ir vaizdo apdorojimo programinės įrangos mėgėjišku kinu domisi vis daugiau žmonių, ir filmų kokybė ko gero gerės.
Be to, praėjusiais metais debiutavo atvirojo kodo projektas “Angelų spiečius” (A Swarm of Angels). Manoma, kad jis kino finansavimo ir gamybos srityje padarys tokį pat perversmą, kokį “Stray Cinema” daro montaže. Šio projekto iniciatorius Mattas Hansonas tikisi pritraukti 50 tūkstančių mikroinvestuotojų – “angelų”. Kiekvienas turės papildyti filmo biudžetą 25 doleriais.
Mainais už tai jie gaus galimybę priiminėti svarbiausius sprendimus – pavyzdžiui, tvirtinti scenarijų ar pasirinkti filmavimo natūroje vietas. Jie taip pat galės dalyvauti tiesioginėje filmo gamyboje. Po to Hansonas paskelbs filmą internete, ir kiekvienas norintis galės jį parsisiųsti ir permontuoti.
Tačiau atvirojo kodo kinas ko gero labiausiai įtakos tai, kaip mes žiūrime filmus, teigia dienraštis. Tik įsivaizduokite, kad jūs galėsite parsisiųsti holivudinio filmo versiją ir žaisti su ja iškirpinėdami nepatinkančias scenas ar keisdami pabaigą.
Teisininkas iš San Francisko Christianas Einfeldtas pranašauja, kad anksčiau ar vėliau žiūrovai gaus tokią galimybę. Neseniai Einfeldtas sukūrė “Digital Tipping Point” – atvirojo kodo filmų gamybos projektą, kuriuo siekiama supažindinti žmones su šiuo žanru. Jis mano, kad užuot pasyviai sėdėję ir žiūrėję naujausią populiarų filmą žmonės vieną gražią dieną nuspręs verčiau parsisiųsti jo atvirojo kodo versiją.
“Dėl rinkos spaudimo studijos iš pradžių rodys filmus kino teatruose, bet vėliau suteiks galimybę naudotis jais nemokamai atvirojo kodo teisėmis. Žmonės galės juos perdaryti, apkarpyti ar prailginti – žodžiu, žaisti su jais interaktyvius žaidimus”, - tvirtina Einfeldtas. Ilgainiui, priduria jis, mes patys galėsime pasirodyti filmuose – panašiai kaip Forrestas Gumpas to paties pavadinimo filme susidurdavo su istorinėmis asmenybėmis, pavyzdžiui, Nixonu.
Atvirojo kodo kino entuziastai tikisi, kad galiausiai šis žanras privers Holivudą perleisti žiūrovams sprendimų apie filmus, kuriuos jie žiūri, galią – taip, kaip pasielgė “Gyvačių lėktuve” prodiuseriai. Beje, “New Line” savo kailiu patyrė, kad kino gamyba pagal principą “Išsirink sau nuotykį” negarantuoja finansinės sėkmės – kino teatruose “Gyvatės lėktuve” patyrė fiasko, rašo “Ther Telegraph”.
