įtariu, kas jis parašysa dar ne v ieną knygą ir apie jį bus parašyta ne viewna knyga.

jau yra knyga apie Marčėną? ne per ankskti?

Skaitydamas si "polemini" rasineli visu pirma ieskojau atsakymo i esminius klausimus. Kaip gimsta tokie tekstai apie tekstus apie tekstus? Ka idomaus, izvalgaus, konstruktyvaus, nauja autorius mums siame tekste gali pasiulyti, ryzesis ji publikuoti?

Ar kad valstybe apskritai neturi rimtosios kulturos remti, nevykdyti jokios kulturos politikos, netureti jokiu prioritetu, niekaip neitakoti kulturos vystymosi, nes viska objektyviai gali isspresti tik rinkos desniai? Kad valstybe tiek "uzvaldyta" ivairiu interesu grupiu, jog negali (ir negales) tureti nieko panasaus i pagristus kriterijus kurybai vertinti? Tiek del "reikalingos" izangos.

Kai apie kulturos dalykus kalbama vien tokiais rinkos terminais kaip "produktas", "gamyba", "vartojimas", "zvaigzde", nenuostabu, kad prie ko nors panasaus i samprotavimus apie kuryba taip ir nepriartejama.

Ir dar. Negalejimas susikalbeti neturi nieko bendra su "poetiniu kanonu" skirtingumu ar poziciju priespriesa bet kokiu kitu klausimu, tereikia tik kad jos butu pagristos ir noro suprasti, geriau pazinti.

Patinka Poceviciaus kritiskumas, linkiu jam sekmes

Šauni knyga apie puikų poetą.
Paskaitykite, įsitikinsite patys.

pats pociavicius gauna uz sita straipsniuka pinigus is valstybes (valst. fondas - ziur. gala - apmoka jo recenzija!). ir is to gyvena. Tai kur dingo jo principingumas? Taip pat jis gavo valstybine stipendija, tai kad nereikia cia sventa vaidinti.

Ir dar. Pagal autoriu, tikri genijai niekam nezinomi, o valstybe duoda pinigus tik grafomanams. Tai melas ir nesamone.

Geras straipsniukas, patiko idomios idejos.

Reikejo Marcenui gimti socializme, butu ramiai gyvenes, rashes sau, mokytojos alpe, mokiniai bege ish susitikimu. O dabar? Bet vis tik poetas , tegu ..

jau seniai serga savęs sureikšminimo virusine liga, kuri būdinga daugeliui superego nešiojančių asmenybių.Tačiau vieni ta liga perserga, o kiti - taip ir lieka įstrigę toje vaikiško kairumo ligoje.Galima tik užjausti abu - ir autorių ir herojų, kad nepasinaudojo kažkuomet Ž. Širako garsiąja fraze : ,,nepraleiskite geros progos patylėti.."
Aš dar pridurčiau : ..jei neturite nieko gero pasakyti savo tautiečiams".

pavelavai su sveikinimais. juos tik ka virsuj graziai parase lietuviskas trockis- d. pocevicius.