Reikalinga. Ir nieko daugiau čia komentuoti nereikia, tikriausiai nereikia net ir aiškinti - kodėl...
Tad geriausia žinia tokia ir yra – Giuseppes Verdi „Traviata“ grįžta į LNOBT sceną, jos premjera numatyta gegužės 8, 9 dienomis. Muzikinės repeticijos jau vyksta, ir nors „Traviata“ yra tas veikalas, kurį Lietuvoje sudainuoti gali vos ne kiekvienas operos mėgėjas, ir tuo labiau operos teatro solistas ar orkestro artistas, tačiau būtent todėl pastatymo muzikinis vadovas ir dirigentas Robertas Šervenikas repeticijose siekia tobulo muzikos atlikimo.
Šį šedevrą mūsų teatre naujam gyvenimui prikels iš pasaulinio garso menininkų suburta kūrybinė komanda, kurios priešakyje – kino ir teatro, dramos ir operos režisierius, choreografas, dainininkas ir aktorius Shi-Zheng Chenas. Gimęs Kinijoje, šiuo metu jis gyvena ir kuria JAV, ir neabejotinai priklauso žymiausių, įtakingiausių meno personalijų žvaigždynui, stebindamas pasaulį savo darbais, kuriuose tobulai dera skirtingos kultūros, įvairios išraiškos priemonės, subtili režisūrinė estetika ir modernios idėjos. Pastatymo vizualiąją pusę kuria net keturi dailininkai. Dekoracijų dailininkas yra Walt Spangler, kostiumus kuria Elisabeth Caitlin Ward, o šviesas, kurios, sako, itin svarbios šiame pastatyme, komponuoja dailininkas Scott Zielinski, visi jie yra iš JAV. Nepaprastai įdomi asmenybė yra vaizdo projekcijų dailininkė, gimusi Škotijoje, šiuo metu gyvenanti Vokietijoje, Leigh Haas.
Spektaklio kostiumų dailininkė Elisabeth Caitlin Ward ir siuvyklos baro viršininkė Onutė Blažinskienė (Martyno Aleksos nuotr)
Teatro gamybinės dirbtuvės dirba išsijuosusios, siuvami kostiumai, gaminamos dekoracijos. Siuvykloje akys raibsta nuo spalvų įvairovės, tarsi kiniško porceliano piešiniuose. Violeta puikuosis rožine suknele, ir ne švelnaus atspalvio - tai bus „rėkianti“, ryški ciklameno spalva. Vėliau ją matysime su ryškia raudona suknele...
Choro artistė Jūratė Rudžianskaitė ir konstruktorė sukirpėja Jolanda Imbrasienė (Martyno Aleksos nuotr.)
Renkamos specialiai standžios, beveik „plastikinės“ medžiagos, arba specialiai standinamos, kuriant puošnių sijonų siluetus. Demi mondo puotoje kuriama kone naktinio klubo atmosfera, nuspalvinta laukinėmis turkio, ciklameno, purpuro spalvomis. Ją keičia jaukus namų saldumas, ir rūbai čia – jau visiškai kitokie nei puotos scenoje. Antrosios, Floros puotos metu kuriamas „nepatogumo“ įspūdis - derinamos žalia ir raudona, tarpusavyje keistai sutariančios spalvos, čia sukuriančios stulbinantį efektą... Viskas pagrįsta labai ryškaus kontrasto principu. Beje, šiame pastatyme itin smagu siūti vyriškų vaidmenų kostiumus. Šioje Traviatoje vyrai itin spalvingi! Didžiuliai mėlyni kailiniai, žalia, raudona, ryškiai rožinė, oranžinė, aksominės kelnės ir batai smailiomis nosimis... Kaip sako kostiumų dailininkė Elisabeth Caitlin Ward, – „manau, solistams vyrams bus labai smagu, juk paprastai puotų scenose moterys puikuojasi įspūdingomis suknelėmis, o vyrai turi tenkintis paprastais juodais frakais. Labai tikiuosi, kad smagių ir nuostabių akimirkų patirs ir spektaklio žiūrovai.“
Siuvimo cecho kostiumų dailininkė Danutė Seržantienė (Martyno Aleksos nuotr.)
Šioje „Traviatoje“ daug kas bus nauja. Režisieriaus Shi-Zheng Cheno kūrybinės šaknys slypi tradicinėje kinų operoje, kurios istorija gerokai peržengia Europos operos gyvavimo ribas. Jis pats puikiai susipažinęs su muzikos menu, juk kadaise pats buvo operos dainininkas. Tad neabejotinai, Giuseppe Verdi užburianti „Traviatos“ muzika visu savo gilumu ir grožiu atsiskleis naujajame LNOBT pastatyme.
