Keista...Siandien ilipau i 10 autobusa ir pamaciau laisva vieta. Pries atsisesdama paziurejau i sedinti prie lango vyriski ir pazinau (manau kad neapsirinku) Didiji Animatoriu. Pries gera 20+ metu gyvenau Antakalny ir matydavau uzejusi, i "Eglute" isgerti kavos, kuklu paparsta zmogu. Karta per televizija maciau laida apie Lietuvos multiplikatorius (taip tada vadindavome) ir tada telrvizijos ekrane pazinau, kad tai tas pats kuklusis zmogus megstantis kavutes puoduka isgerti "Egluteje".
Labai keista pamatyti ta pati zmogu po 20 metu ir atpazinti. Labai stebina (nors seniai laikas priprasti), kad kuo didesni Zmogaus darbai - tuo jis kuklesnis, nepastebimesnis, paprastesnis. Neisdrysau prakalbinti, nes jis gal nei tada pries tiek metu nepastebedavo moteriskes savo vaikams perkancios pyragaicius ir sau kava, ir dabar aisku kad nepagalvotu, kad tai ta pati kavinukes lankytoja kartu vaziuoja autobusu. Neisdrysau uzkalbinti, nes nesuprastu apie ka cia klausineju. O ir pati nebuvau garantuota, kad tai tas pats vyriskis. Todel gryzusi namo puoliau ieskoti didziojo Zmogaus ir radau, tai- Antanas Janauskas. Keista kai praejus tiek metu gatveje atpazysti seniai matyta (kadaise daznai matyta) zmogu, praeivi, kavines lankytoja...
Nezinau ar jis skaitys tai ka cia parasiau (pamastymus), bet is sirdies linkiu jam kurybines ugneles, nesenkancios energijos ir gero puodelio skanios kavos. :) Na ir aisku sekmes!!!