Neseniai Balsas.lt konferencijoje viešėjo „Keistuolių“ teatro aktorius Andrius Kaniava, kuris sutiko atsakyti į skaitytojų klausimus bei padovanojo muzikinį kūrinį.
A. Kaniava yra parašęs daug poetiškų dainų, bet vienas bardo kūrinių, skirtas „Dvasios našlaičiams“, nustebino žinomo bardo muzikos klausytojus, mat su subtilia ironija ir šmaikščiu humoru aktorius priminė, kad ne visi muzikinę sceną ropščiasi pakviesti mūzos. Į klausimą, kaip atsirado minėtas kūrinys aktorius atsakė: „Čia net ne daina... Koncertuose juokais ją vadinu „misija“. Dainuoju apie tai, ką galvoju: nepatinka jie man. Aš tokios žmones moraliai dusinau ir dusinsiu, tam tikra prasme tai mano, kaip atlikėjo, pareiga.“
Pats aktorius teigia, kad šiuo kūriniu nenori ironizuoti jaunosios kartos atlikėjų ir daina „Dvasios našlaičiai“ skirta žmonėms, kurie „savo jau gyvenimą baigia nugyventi, bat taip nieko ir nesuprato“.
„Yra tokia kategorija žmonių, kurie tikrai beviltiški, o norai – dideli: gal užsidirbti pinigų, o gal tai kokia nors nyki saviraiškos forma. Įsivaiduoju, kad esama žmonių, kuriems išgarsėti labai labai reikia ir gal kas nors nubudęs ryte pirmiausiai pagalvoja „Viešpatie, manęs niekas dar nežino, koks košmaras“.Gyvenimas atrenka, toks žmogus pabus iki pietų garsus, o vakare visa tai pasibaigs“, – svarstė žinomas aktorius apie tuos, kurie bet kokia kaina stengiasi „įlipti į televizorių“.
Paklaustas, kokių komentarų sulaukė apie šį kūrinį iš kolegų, bardas nusišypsosjo ir sakė: „Kolegos tyli ir nieko nesako, aš jų neklausiu, o koncertuose visiems dėkoju už palaikymą ir supratimą.“
Aktorius prisipažino, kad net ir po daugiaunei dvidešimties metų tebejaučia scenos baimę ir prieš spektaklius ar koncertus užkulisuose koridoriais nužingsniuoja ne vieną dešimtį kilometrų. A. Kaniava juokavo, kad metai iš metų pokalbiuose su žurnalistais ir gerbėjais pasitaiko „mirtinų“ klausimų, kurie nuolat kartojasi ir jau nori nenori tenka pateikti daug kartų kartotus atsakymus. „Dažniausiai pirmas klausimas būna – kaip nusprendėte tapti aktoriumi, antras – kaip patekote į „Keistuolių teatrą“, o trečias būna toks „žudantis vietoje“, ar jaučiatės keistas?“, – linksmai ironizavo A. Kaniava.
Paklaustas, ar teko kada nors gailėtis, kad pasirinko būtent aktoriaus kelią, pašnekovas atsakė: „Ne, juk gyvenime buvo daugybė progų viską pakeisti. Buvo ir sunkių laikų, kai į nešildomą salę susirinkdavo visai nedaug žmonių ir aktorių būdavo vos ne daugiau nei sėdinčiųjų salėje – tokius laikus tiesiog reikia išgyventi“, – prisiminimais dalijosi A. Kaniava.
Apie tai, ar tiesa, kad geriausi kūriniai gimsta iš kančių, liūdesio ir melancholijos, aktorius sakė: „Tikrai ne, tam tikrų dalykų niekaip nepaaiškinsi. Tai tiesiog nutinka: gali linksmintis arba kamuotis ir gerti degtinę, bet taip tiesiog įvyks ir tos mintys ateis“, – kalbėjo aktorius.
Menininkai dažnai sako, kad valdžia jų negirdi, o valdžios atstovai dažnai sako, kad jie šaukia per tyliai, apie tai A. Kaniava sakė: „Niekas nesikeičia, viskas užsistovėję. Menininkai neina su plakatais“.
