„Iš tiesų, Pranciškus yra viena iš tų figūrų tarptautinėje arenoje, kuri labai dažnai pabrėžia šią (jaunimo nedarbo – red. past.) problemą. Nieko keisto, kad bažnyčia yra institucija, kuri vis dar sugeba mobilizuoti jaunus žmones“, - pastebi interneto svetainė „Youth Employment Decade“ (Jaunimo darbo dešimtmetis).
Pavyzdžiui, gruodžio mėnesį, lankydamasis Europos Parlamente, popiežius savo kalboje aptarė problemas, kurios, jo manymu, kelia didžiausią grėsmę Europai. Tarp jų kaip vieną esminių jis paminėjo jaunimo nedarbą.
Dar aštriau apie tai Pranciškus prabilo spalio mėnesį visuomeninių judėjimų susitikime, įspėdamas pasaulio lyderius, kad jaunimas negali būti „nurašomas“: „Šiandien pagyvenę žmonės dažnai „nurašomi“, nes jie laikomi beverčiais, jie nieko negamina. <...> Tokiu būdu <...> jie yra lėtai paliekami likimo valiai. <...> Dabar mes stebime dar vieną labai skausmingą „nurašymą“ – jaunų žmonių. Milijonai jaunų žmonių ... yra „nurašomi“ iš darbo rinkos, jie yra bedarbiai“, - kalbėjo popiežius.
Anot jo, tokia situacija užkerta galimybę jaunimui ne tik užsidirbti pragyvenimui, bet ir atima darbo teikiamą orumą. Pranciškus išreiškė nuomonę, kad jaunimo nedarbas ir darbo teisių stoka nėra neišvengiami dalykai, o netinkamai subalansuotos, ydingos ekonominės sistemos rezultatas, kurią reikia skubiai taisyti.