Apie naujausias statybų madas, išmaniuosius įrankius, statybininkus „iš pašaukimo“ ir daugiausiai šalyje uždirbančių profesionalų įvaizdį – pokalbis su daugiau nei du dešimtmečius kvalifikuotus statybininkus ruošiančiu mokytoju.
Koja kojon su technologine pažanga
Vilniaus Jeruzalės DRMC rengiami apdailininkai, dirbantys pastatų viduje, ir išorėje. Taip pat pastatų šiltintojai. E. Labakojis pastebi, kad dabar ši specialybė turėtų būti madinga dėl renovuojamų būstų, tačiau dauguma studentų visgi renkasi „klasikines“ statybos kryptis.
Ko mokosi būsimieji statybininkai? „Pirmiausia – darbo saugos. Ne paslaptis, kad statybų sritis pavojinga. Kad savo darbe liktum sveikas ir gyvas, reikia išmanyti tam tikrus dalykus. Antra – turi išmanyti savo darbą kaip specialistas – žinoti įrankius, jų veikimo principus, galimybes, nes jeigu dirbsi tik su mentele, nelabai ką uždirbsi. Trečias dalykas – statybinių medžiagų ir jų specifikos žinojimas. Reikia žinoti kur ir kokią medžiagą naudoti“, – vardija pašnekovas.
Kalbėdamas apie technologinius pokyčius ir statybininko darbą, Edvardas Labakojis pastebi, jog pažanga tikrai neaplenkė statybų srities. „Net mūrininkų darbe taikomos naujos technologijos, nors atrodytų – ką ten pritaikysi. Jau nekalbant, pavyzdžiui, apie modernius matavimo prietaisus. Atsirado daug naujų mechanizmų, įrankių, kurie yra rankiniai, bet išmanūs. Jie palengvina ir paspartina darbą 3–4 kartus.“
Merginos mokėsi statybininko amato visada
Daugumos besimokančių statybininko amato amžius – ne didesnis nei 30 metų. Be to, jo mokosi ne tik vaikinai, bet ir merginos. Pašnekovo teigimu, tokia tendencija tikrai ne nauja: „Kiek dirbu, visada mokytis ateidavo ir merginos. Tiesa, per krizę merginų labai sumažėjo, o dabar – rinkai atsigaunant, jos ir vėl ateina mokytis.“
Dauguma gražiosios lyties atstovių renkasi mokytis statybos darbų, vykdomų pastatų viduje – apdailos, plytelių klojimo. „Kelios merginos nustebino pasirinkdamos gipskartonio montavimą. Šioje srityje daug elektrinių įrankių, ir fiziškai ji nėra lengva, bet štai – joms patiko ir dabar sėkmingai dirba.“
Prašo darbuotojų iš Lietuvos darbo biržos
E. Labakojis pasakoja, kad mokytis statybininko profesijos ateina labai įvairūs jauni žmonės. Vienus iš jų paskatina geros įsidarbinimo perspektyvos, noras tapti kvalifikuotu statybininku, o ne tik pagalbiniu darbininku. Kitiems įdomi pati statybų sritis: „Būna, kad ateina, nes tėtis dirbo statybose. Kartais pasakoja, kad padėjo statyti tėvams sodo namelį ir „užsikabino“. Nežinau, ar tai pašaukimas, bet žmogus pabandė – jam patiko, ir nusprendė mokytis.“
Didžioji dalis jaunuolių atkeliauja į Jeruzalės DRMC iš teritorinės darbo biržos. E. Labakojis atkreipia dėmesį, kad daug darbdavių prašo, kad jiems siūlytų kandidatus būtent iš teritorinės darbo biržos: „Visi supranta, kad šiuos žmones galima motyvuoti ir jie sėkmingai įsilies į rinką.“
Kalbėdamas apie įsidarbinimo galimybes, pašnekovas patvirtina – be darbo statybininkai niekada neliks. „Bet šioje profesijoje yra daug kraštutinumų. Kad ir laikai iki krizės, kai statybininkai uždirbdavo tiek daug, kiek darbininkai esant neiškreiptai rinkai tikrai negalėtų uždirbti. Po to buvo labai sunkus nuosmukis. Daugelis, gerai uždirbdami, pasiėmė paskolas iš bankų... Dabar situacija stabilizavosi, tikėkimės, kad ji nepasikartos“, – pokalbio pabaigoje svarsto profesijos mokytojas.
