Dažnai jaunam žmogui būna nedrąsu pirmąsyk eiti į darbo biržą. Ar galėtumėte papasakoti, kokie pirmieji žingsniai paprastai yra žengiami?
Teritorinėse darbo biržose jaunimui taikomos vadinamosios ankstyvosios intervencijos ir integracijos į darbo rinką priemonės: tai gali būti profesinis mokymas, įgūdžių įgijimo rėmimas, įdarbinimas subsidijuojant, darbo rotacija. Jaunuoliui užsiregistravus darbo biržoje yra pritaikoma tam tikra profiliavimo metodika ir nustatomas jo pasirengimo darbui lygis. Nustatomi keturi pagrindiniai tipai: motyvuotas ir pasirengęs darbo rinkai, motyvuotas ir nepasirengęs, nemotyvuotas ir pasirengęs, nemotyvuotas ir nepasirengęs.
Tuomet pagal individualius jaunuolio poreikius bei tuometines darbo rinkos perspektyvas jam teikiama atitinkama pagalba. Sudaromas individualus užimtumo veiklos planas ir numatomos priemonės, padedančios įsidarbinti, įgyti kvalifikaciją, padidinančios motyvaciją darbui.
Kokias užimtumo galimybes jaunimui siūlo darbo birža?
Kelios naujos užimtumo priemonės, kurias siūlome jaunimui – savanoriška praktika, darbo įgūdžių įgijimo sutartis, subsidija darbo vietai steigti. Dalį savanorystės projektų taip pat remia Jaunimo garantijų iniciatyva (pavyzdžiui, Jaunimo savanorišką tarnybą), kur jaunuoliai gali išbandyti save, įgyti patirties, kompetencijų.
Ką apima vadinamoji Jaunimo garantijų iniciatyva?
Ši iniciatyva Lietuvoje įgyvendinama nuo 2014 m. sausio 1 d. Ja siekiama užtikrinti, kad visiems jauniems asmenims per keturis mėnesius nuo formaliojo mokymo užbaigimo ar tapimo bedarbiais būtų pateikiamas darbo pasiūlymas, pasiūlymas tęsti studijas, atlikti stažuotę ar praktiką. Šia iniciatyva siekiama mažinti jaunimo nedarbą ir pagerinti jaunuolių, kurie nei dirba, nei mokosi, padėtį, padedant susirasti darbą baigus mokslus. Lietuvoje Jaunimo garantijų iniciatyva taikoma jaunimui iki 29 metų.
Ačiū už pokalbį!
Sekite Kryptis karjerai naujienas Facebook paskyroje!