Padėjo apibrėžti didžiausią problemą
2008 m. pasaulinė recesija didelį poveikį turėjo viso pasaulio jauniems žmonėms. Daugelyje šalių bedarbių skaičius jauniausiųjų gretose padvigubėjo. NEET terminas pirmą kartą buvo pavartotas ieškant pamainos kitokiam niekur neužimto jauno žmogaus apibrėžimui – „Nulinis statusas“ (angl. zero status). Sutarta, kad vien dėl patogumo „nuliais“ vadinti jaunus, darbo rinkoje neįsitvirtinusius žmones, neetiška, be to, tai neleidžia pamatyti daugybės skirtingų priežasčių, kodėl jauni žmonės negali rasti darbo.
Naujas pavadinimas leido ne tik aiškiau suklasifikuoti 15–29 metų neužimtą jaunimą, bet ir aiškiai įvardyti problemas, kurias išsprendus, tokio jaunimo situacija pagerėtų. Šiandien didžiausias dėmesys šiai visuomenės grupei skiriamas būtent pagal apibrėžimą: ieškant būdų užkirsti kelią ankstyvam iškritimui iš švietimo sistemos ir užtikrinant sklandų perėjimą nuo mokyklos ar kitos švietimo įstaigos į darbo rinką.
Lietuvoje labiausiai nukentėjo vyrai, Graikijoje – moterys
2013 m. Europos Sąjungoje (ES) valstybėse narėse NEET jaunimui priklausė maždaug 7,5 mln. jaunų žmonių arba kas penktas jaunas europietis. Stengiantis padėti kiekvienos ES narės jaunimui, buvo atlikti niekur nesimokančių jaunų bedarbių tyrimai. Nustatyta, kad ES viduje egzistuoja dideli jaunimo užimtumo skirtumai.
Vienas mažiausių NEET jaunimo procentas – Nyderlanduose (5,5 proc.), Švedijoje (7,8 proc.) ir Danijoje (7,6 proc.). Vienas didžiausių – Pietinėse narėse, pavyzdžiui, Italijoje, kur šiai grupei priklauso 22,7 proc. viso šalies jaunimo.
Įdomu tai, kad skirtingose ES šalyse skiriasi NEET jaunimo portretas. Pavyzdžiui, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Portugalijoje NEET dažniausiai priklauso jaunas, aukštos kvalifikacijos vyras, turintis darbo patirties, tačiau nusivylęs darbo paieškomis. Tokiose šalyse kaip Graikija, Rumunija ir Lenkija, kur jaunų bedarbių skaičius taip pat didelis, statistinis NEET jaunuolis – jauna moteris, neturinti darbo patirties.
Čekijoje ir Prancūzijoje, kur rodikliai šiek tiek geresni, niekur nedirba ir nesimoko vidutinę kvalifikaciją turintis jaunas žmogus, jau įgijęs darbo patirties ir tikintis, kad ateityje ras darbą. Šalyse, kur statistika geriausia, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, Danijoje ir Nyderlanduose, dažniausiai tarp NEET jaunimo sutiktume žemesnės kvalifikacijos jaunuolį, jau turintį darbo patirties.
Meksikoje saugo nuo mafijos
Daugelis pasaulio valstybių pastaraisiais metais rūpinasi NEET jaunimo problemų sprendimu dėl panašių priežasčių. Pirmoji iš jų – dabartinė švietimo sistema, kurios problemas išduoda sunkus jaunuolių įsitvirtinimas darbo rinkoje. Antroji – statistika, liudijanti, kad darbo negalintys rasti jauni žmonės yra labai socialiai bei psichologiškai pažeidžiami, pradeda nepasitikėti valstybinėmis institucijomis ir daug lengviau įsitraukia į „neformalią“ ekonomiką, pavyzdžiui, sutinka dirbti nelegaliai.
Viena ryškiausių šio aspekto iliustracijų yra Meksikos NEET jaunimas, ispaniškai vadinamas „ni-ni“ (isp. „ni estudia, ni trabaja“ – liet. „nei studijuoja, nei dirba“). Jam valdžia skiria itin didelį dėmesį, stengdamasi, kad jauni žmonės neatsirastų šalyje siautėjančių mafijos kartelių gretose.
Kaip sprendžiamos problemos?
ES šalyse ypatingas dėmesys visos Bendrijos lygiu skiriamas jaunesniems nei 25 metų jaunuoliams, kadangi jie – pažeidžiamiausi. Viena didžiausių ir naujausių reformų ES šalyse, skirta pagerinti NEET jaunimo padėtį – „Jaunimo garantijų iniciatyva“.
Įgyvendinant šią programą, siekiama, kad jaunesni nei 25 metų jaunuoliai (Lietuvoje – iki 29 m.) per 4 mėnesius gautų kokybišką ir konkretų pasiūlymą dirbti arba toliau mokytis, kad galėtų įgyti darbo rinkai reikalingų įgūdžių.
„Jaunimo garantijos“ nėra eksperimentinė iniciatyva. Ji jau buvo išbandyta keliose šalyse – Austrijoje ir Suomijoje, kur atnešė itin gerus rezultatus ir ženkliai pagerino NEET jaunimo padėtį.
Jaunimo garantijų iniciatyva Lietuvoje: http://ldb.lt/jaunimui/naudinga/Puslapiai/Jaunimogarantijos.aspx
