• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

„Savo verslo ir visuomeninės veiklos dėka man pavyko susipažinti su daugybe nepaprastai protingų ir sėkmingų žmonių. Visus juos vienijo vienas bruožas – tai emocinis ir psichologinis stabilumas. Nežinau, ar žmonės, kurių idėjos iš tikrųjų keičia pasaulį, iš prigimties yra atsparesni stresui. Tačiau akivaizdu, kad ugdyti emocinį stabilumą gali kiekvienas. Tai svarbu. Nes panašu, kad turtas, sėkmė ir asmeninė laisvė tėra „šalutinis“ emocinio stabilumo „produktas“, – taip savo straipsnį apie paprasčiausią profesinės sėkmės paslaptį – gerą psichologinį pasirengimą – pradeda psichologas, 11 knygų autorius James‘as Altucher‘is.

„Savo verslo ir visuomeninės veiklos dėka man pavyko susipažinti su daugybe nepaprastai protingų ir sėkmingų žmonių. Visus juos vienijo vienas bruožas – tai emocinis ir psichologinis stabilumas. Nežinau, ar žmonės, kurių idėjos iš tikrųjų keičia pasaulį, iš prigimties yra atsparesni stresui. Tačiau akivaizdu, kad ugdyti emocinį stabilumą gali kiekvienas. Tai svarbu. Nes panašu, kad turtas, sėkmė ir asmeninė laisvė tėra „šalutinis“ emocinio stabilumo „produktas“, – taip savo straipsnį apie paprasčiausią profesinės sėkmės paslaptį – gerą psichologinį pasirengimą – pradeda psichologas, 11 knygų autorius James‘as Altucher‘is.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jo įsitikinimu, emocinį stabilumą ir galiausiai – sėkmę – padeda pasiekti 8 svarbiausi dalykai.

REKLAMA

„Idėjų raumens“ treniravimas

Nors dažnai kartojama, kad idėjų generavimas – pats paprasčiausias dalykas, daug žmonių susiduria su problemomis bandydami greitai sugalvoti 10 idėjų, kaip galėtų nustebinti savo artimą žmogų per gimtadienį. Lengviausiai sekasi sugalvoti pirmas 3 idėjas, o vėliau smegenys pradeda „buksuoti“.

REKLAMA
REKLAMA

Taip nutinka, nes idėjų generavimas panašus į sportą – ilgai nenaudojant vieno ar kito raumens, jis gali atrofuotis. Kasdien nebandant sugalvoti naujų idėjų, sugebėjimas jas generuoti taip pat „atmiršta“.

Kad taip neatsitiktų, J. Altucher‘is siūlo paprastą pratimą – kasdien pasirinkti bet kokią temą ir sugalvoti ne mažiau 10-ies su ja susijusių idėjų. Drąsa užduoti „kvailus“ klausimus. Dauguma žmonių, girdėdami net labai juos dominančią informaciją, bijo užduoti klausimus apie tai, ko nesuprato. Vieni vengia klausinėti iš baimės apsijuokti ar drovumo, kiti – nenorėdami pasirodyti kvailais. Rezultatas – „tu niekada taip ir nesužinosi apie tai, kas tau buvo tikrai įdomu“, – atsako psichologas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Vienintelis kelias sužinoti ir išmokti naujų dalykų – būti smalsiam ir klausinėti. Kuo kvailesnis jausies užduodamas klausimą, tuo reikalingesnis tau atsakymas į tą klausimą. Jeigu tau drovu užduoti klausimą – pasistenk užduoti bent du. Kiekvienas sėkmingas žmogus, su kuriuo bendravau, turėjo bent vieną ryškų atsiminimą apie tai, kaip paklausė klausimo ir gavo jo gyvenimą keičiantį atsakymą. Jeigu jie nebūtų uždavę klausimo, jie nebūtų pasiekę to, ką turi dabar“, – įsitikinęs autorius.

REKLAMA

Geri santykiai su aplinkiniais

„Visi daug pasiekę žmonės, kuriuos aš pažįstu, turi nepaprastai, neįtikėtinai stiprius ir gerus santykius su savo draugais, sutuoktiniais ir šeima“, – pastebi J. Altucher‘is.

Garsiausi pasaulio sportininkai, verslininkai ir menininkai, buvo linkę pabrėžti artimiausių žmonių svarbą savo pasiekimams. „Jie visi sutiko su posakiu, kad tavo asmenybė – tai penkių žmonių, su kuriais praleidi daugiausiai laiko, vidurkis“ , – pabrėžia psichologas. Tačiau ką reiškia „geri ir stiprūs santykiai“? Autorius juos apibrėžia kaip santykius, kuriuose bendraujančiųjų idėjos yra palaikomos, drauge tobulinamos ir bendrai įgyvendinamos, o ne kritikuojamos ir niekinamos.

REKLAMA

Kitų žmonių problemų sprendimas

Emociškai stabilūs žmonės nuolat dėmesingi aplinkiniams. Tai reiškia, kad jie dažniau sprendžia kitų, o ne savo problemas. Tokio elgesio rezultatas gana paradoksalus – kuo didesniam žmonių skaičiui padėjai išspręsti rimtą problemą, tuo daugiau gauni už tai pinigų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Geriausi to pavyzdžiai – ne tik verslininkai ar išradėjai, pagerinę kasdienius žmonių gyvenimus, bet ir itin pakilimą išgyvenantys „startuoliai“, kuriantys programėles, skirtas įvairių negalavimų turintiems žmonėms.

„Sėkmingiausieji negalvoja „kaip galėčiau užsidirbti pinigų“, jie galvoja – „kokias problemas pasaulyje galėčiau išspręsti?“, – apibendrina J. Altucher‘is.

REKLAMA

Nuoširdumas

Įtraukdamas šį bruožą į savo sąrašą, autorius pateikia nesudėtingą matematinį skaičiavimą. Žmogaus smegenys sudaro apie 2 proc. viso kūno svorio ir kiekvieną dieną sudegina apie 25 proc. visų suvartotų maisto kalorijų. Kai meluojame, smegenys sunaudoja dvigubai daugiau energijos nei įprastai. O tai reiškia, kad dažnai meluojančių žmonių smegenys dažniau „badauja“ ir yra nuolatinėje įtampoje, be to, dalis jų darbo skirta kurti ir dangstyti melui, o ne spręsti iškylančias problemas.

REKLAMA

 

Skaitymas

Kalbindamas net 150 žmonių, kurie pasiekė sėkmę skirtingose srityse, James‘as Altucher‘is pastebėjo, kad vienintelis klausimas, į kurį jie visi turėjo greitą atsakymą buvo apie knygas.

„Mes visi turime tik vieną gyvenimą. Tačiau skaitydami knygas mes galime panirti į šimtus kitų žmonių gyvenimų per trumpą laiką ir išnirti iš jų stipresni. Nepažįstu nei vieno psichologiškai stipraus žmogaus, kuris taip pat nebūtų aistringas skaitytojas“, – pabrėžia autorius. Gera sveikata

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Sunku išlikti emociškai stabiliam, kūrybiškam ir efektyviam, kai guli lovoje sirgdamas. Kartais, tai, be abejo, neišvengiama. Tačiau dėmesingumas savo fizinei būklei iš tiesų padeda apsisaugoti nuo sveikatos problemų.

„Visi pažįstami, kurie pasiekė didesnės ar mažesnės sėkmės profesiniame gyvenime, buvo dėmesingi savo sveikatai. Sakydamas dėmesingi, neturiu omeny svorio metimo ar dietų laikymosi. Turiu omeny 8 valandas trunkantį miegą ir sveikesnį maistą. Taip pat – daugiau fizinės veiklos. Nebūtina bėgti maratonų, užtenka tiesiog daugiau vaikščioti gryname ore.“

REKLAMA

Kartojimas

Dažnai atrodo, kad baigę mokslus, mes tampame protingesni. Tačiau reali statistika negailestinga – prabėgus 45 min. po paskaitos pabaigos, studentai pamiršta apie 80 proc. informacijos, kurią išgirdo. Dar po dienos, informacija pamirštama beveik 100 proc. Taigi – dauguma žmonių, baigusių aukštąją mokyklą, iš tikrųjų netampa protingesni.

REKLAMA

„Kaip galėtume geriau įsiminti reikalingą informaciją? Pirmiausia visada reikia užsirašyti tai, ką išgirdai. Antras dalykas – pasistengti tą informaciją panaudoti pokalbyje per artimiausią valandą. Po to – kitą dieną. Taip smegenyse susidaro įvairios jungtys, padedančios atsiminti gautą informaciją. Štai kaip iš tiesų vyksta mokymasis“, – pabrėžia J. Altucher‘is.

Sekite Kryptis karjerai naujienas Facebook paskyroje!

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų