Daugelis apžvalgininkų gyrė praeitą savaitę pasibaigusį Pasaulio ekonomikos forumą Davose dėl dėmesio jaunimo problemoms. Tačiau, kaip paaiškėjo, galimybė pamatyti jaunimo nedarbo problemą platesniame kontekste ir išgirsti daugiau nuomonių iš paties jaunimo apie galimus šios problemos sprendimo būdus, deja, optimistiškai nenuteikia.
Bendroje diskusijoje su ekspertais apie jaunimo nedarbą dalyvavo jaunimo tinklo „Global Shapers“ atstovai. Dar tūkstančiai žmonių stebėjo diskusiją virtualiai. Vienas iš jos dalyvių, tarptautinės konsultacijų kompanijos „A.T. Kearney“ atstovas Xavier Mesnard pastebi, kad visi sutiko dėl vieno – ateityje siekiant mažinti jaunimo nedarbą reikės daug didesnių pokyčių negu tie, kurie vyksta dabar.
„Trumpas sujungimas“ skaitmeniniame amžiuje
Žmonėms reikia darbo, o darbdaviams – darbuotojų. Tačiau jie prasilenkia. Tai ypatingai akivaizdu, žvelgiant į jaunimą. Skaičiuojama, kad šiuo metu pasaulyje darbo neturi 75 mln. jaunų žmonių. Ši problema aktuali ne tik ekonominę krizę patyrusiems Vakarams, bet ir kylančioms ekonomikoms, pavyzdžiui, Kinijai ir Indijai, kur darbo rinka dėl gerėjančių gyvenimo sąlygų kasmet pasipildo milijonais naujų kandidatų. X. Mesnard vadina tokią „trumpo sujungimo“ situaciją keistu fenomenu, kurio priežastis skaitmeniniame, nuolat internete naršančiame pasaulyje, yra... nepakankama technologijų pažanga. Belieka tikėtis, kad per kelerius ateinančius metus bus rasta būdų, kaip geriau išnaudoti interneto potencialą ir padėti tinkamą kvalifikaciją turintiems darbuotojams ir darbdaviams susitikti.
Privataus ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimas
Kitas artimiausias žingsnis, sprendžiant jaunimo nedarbo problemą, galėtų būti glaudesnis bendradarbiavimas tarp privataus ir viešojo sektoriaus. Kai kuriais atvejais tai gali reikšti net savotišką apsikeitimą vaidmenimis arba bent jau pavadavimą.
Pavyzdžiui, švietimo sistema turi jautriau reaguoti į darbo rinkoje vykstančius pokyčius ir daugiau bendrauti su verslo atstovais, o privačios kompanijos turi skirti ypatingą dėmesį jauniems žmonėms ir dėti bendras pastangas, kad jaunimas galėtų lengviau įsilieti į darbo rinką per praktiką arba savanorystę.
Nusiteikimo ir bendruomenių svarba
Ieškant efektyvaus sprendimo ilgesnėje laiko perspektyvoje, buvo atkreiptas dėmesys į didelių, struktūrinių pokyčių būtinybę. „Gauti „tradicinį“ darbą viešajame sektoriuje arba privačioje įmonėje nebegali būti vienintelis tikslas. Svarbiausiu tikslu turėtų būti ir pats patekimas į darbo rinkos sistemą“, – pasakoja apie diskusijos dalyvių išvadas X. Mesnard.
Šiame patekimo procese didelis vaidmuo tenka švietimo sistemai, turinčiai ne tik suteikti žinių, bet ir ugdyti tam tikras savybes, padedančias įsitvirtinti darbo rinkoje. Be to, išauga ir bendruomenių, kuriose gyvena jauni žmonės, atsakomybė. Iš jų jauni žmonės galėtų sulaukti daugiau paramos ir patarimų. „Visa tai, kartu su tinkamu nusiteikimu, charakterio savybėmis ir atkaklumu, vaidins vis didesnį vaidmenį įsidarbinant“, – apibendrina apžvalgininkas.
