Tačiau ne kiekvienas atėjęs mokytis šių specialybių susimąsto apie tai, kad jo darbe bus svarbus ne tik pats bendravimas, bet ir tai, kaip bendraujama. „Aptarnavimo sferoje dirbantis žmogus visų pirma turi būti geranoriškas“, – tikriausiai daugelį gali nustebinti tokia Žirmūnų darbo rinkos mokymo centro (VZDRMC) Viešbučių, restoranų ir turizmo specialistų rengimo skyriaus vyr. specialistės Reginos Meškienės išsakyta mintis.
Ir įdomiau, ir sunkiau negu atrodo
Padavėjas, barmenas, virėjas, konditeris, duonos gaminių kepėjas, picų ruošėjas – šios profesijos ne tik perspektyvios, bet ir iš esmės labai reikalingos žmonėms, mano R. Meškienė. „Šių profesijų atstovų darbas be jokios abejonės, yra įdomus ir prasmingas. Tačiau jis taip pat gali būti fiziškai sunkus. Štai įsivaizduokite, kokios sunkios ir didelės lėkštės aukšto lygio restoranuose, o padavėjos jas nešioja visą dieną“, – pasakoja pašnekovė, dirbusi restoranų srityje beveik 5 dešimtmečius.
R. Meškienė skuba patikinti: perprasti šias specialybes nėra sunku, jų išmokti gali kiekvienas. „Sakyčiau, kad jas net labai lengva perprasti, jei mokiniai iš pradžių gilinasi į teoriją, o po to į praktiką. Pavyzdžiui, mūsų mokymų trukmės visiškai pakanka, kad žmogus mokėtų tinkamai atlikti darbą. Mokymosi programose nėra jokių su profesija nesusijusių dalykų, tik tai, ko reikia darbui“, – sako R. Meškienė.
Tačiau netrukus paaiškėja, kad šių profesijų atstovams reikia išmanyti ne tiek ir mažai. Pavyzdžiui, besimokydami svečių aptarnavimo subtilybių, mokiniai gilinasi į psichologiją. „O kaip gi kitaip? Pavyzdžiui, geras padavėjas turi būti ir konsultantu, ir psichologu. Jis turi mokėti išklausyti ir suprasti kiekvieną. Kitaip dirbti neišeis – juk iš klientų tuoj pat sulauks pastabų, nusiskundimų“, – pasakoja pašnekovė.
Gražus sau ir kitiems
Regina Meškienė dalyvauja ne tik rengiant būsimą viešbučių ir restoranų personalą, bet ir daug bendrauja su darbdaviais, ieškančiais perspektyvių kandidatų. Kokios savybės, renkantis darbuotojus, svarbios jiems? „Aptarnavimo sferoje dirbantis žmogus visų pirma turi būti geranoriškas. Taip pat gražus – ne tik išore, bet ir vidumi. Jeigu žmogus net sau nepatinka, kaip jis gali patikti, būti malonus kitiems? Tai labai svarbu. Be abejo, apie grožį kalbu perkeltine prasme, bet pasitikėjimas savimi turi būti. Ir tai svarbu ne tik padavėjams, barmenams, kurie tiesiogiai dirba su klientais, bet ir virėjams, konditeriams, tiems žmonėms, kurie dirba virtuvėje. Jie taip pat turi prisitaikyti prie vidinio mikro klimato, sutarti su kolektyvu. Apie tai daug kalbame ir per mokymus“, – paaiškina R. Meškienė.
Dalis jaunų žmonių į VZDRMC mokytis viešbučio ir restorano personalo specialybių ateina iš pašaukimo, nes šis darbas jiems atrodo įdomus. Kita dalis atkeliauja iš Darbo biržos. „Reikia pripažinti, kad kartais pasitaiko ir nemotyvuotų, nusivylusių jaunų žmonių. Bet net ir jie mokydamiesi pajunta susidomėjimą. Pasakysiu dar daugiau – mokydamiesi pas mus save atranda ne tik jauni žmonės, kuriems viskas prieš akis, bet ir daug vyresni žmones, ilgalaikiai bedarbiai“, – sako vyr. specialistė.
Jaunuoliai sužino senas profesijos paslaptis
Pokalbio pabaigoje Regina Meškienė atkreipia dėmesį, kad neretai jaunimas galvoja, jog dirbti padavėjais arba barmenais galima be kvalifikacijos. Tačiau karjeros aukštumas vis dėlto dažniau pasiekia profesionalai, šių sričių asai.
„Man pačiai tenka susidurti su prasta aptarnavimo kokybe. Niekuo nuostabaus, nes ir padavėjai, ir barmenai dažnai priimami į darbą be jokios kvalifikacijos. O juk reikia išmanyti daug dalykų. Pavyzdžiui, reikia žinoti, kad meniu svečiui paduodamas iš kairės pusės atverstas, o vyno kainoraštis – užverstas. Sąskaita pateikiama svečiui leidus arba paprašius ir taip toliau. Be to, yra skirtingi svečių aptarnavimo stiliai – prancūziškas, angliškas, rusiškas ir kt. Žodžiu, egzistuoja daugybė iš pirmo žvilgsnio nepastebimų detalių, iš kurių įmanoma atpažinti tikrą profesionalą. Galiu drąsiai sakyti, kad mūsų mokiniai, baigę mokymus, šiuos dalykus tikrai išmano“, – sako R. Meškienė.