Europos savanorių tarnybos asociacija „SALTES” Lietuvoje atsirado maždaug prieš 10 metų. Akvilė Budreckytė, asociacijos prezidentė ir viena iš įkūrėjų, pasakoja, kad mintis įkurti organizaciją kilo iš didelio noro turėti savanorytės patirtį turinčius žmones vienijančią platformą. Šiandien „SALTES” ne tik padeda visiems, norintiems įgyti savanoriavimo patirties, bet ir įgyvendina kitus įdomius projektus, iniciatyvas ir idėjas, kurios prisideda prie jaunimo tobulėjimo ir jų užimtumo.
Ką „SALTES” veikia be to, kad padeda jaunimui atrasti savanoriavimo galimybes?
Iš tikrųjų, daug ką! Viena naujausių mūsų plėtojamų iniciatyvų yra savanorystės ambasadorių tinklo sukūrimas, kuris vienija savanorystės patirties turinčius žmones, gyvenančius skirtingose Lietuvos vietose ir ten stiprinančius savanorystės idėjas. Taip pat jau antrus metus organizuosime savanorių vasaros festivalį „Savas Festas”. „SALTES” sėkmingai veikia ir įgyvendina savo idėjas jau daugiau nei 10 metų.
Esame prisijungę ir prie Lietuvos darbo biržos projekto „Pasitikėk savimi”. Mūsų komanda organizuoja mokymus niekur nesimokantiems ir nedirbantiems jaunuoliams, stengiasi padėti jiems atrasti save, tobulinti turimas kompetencijas. Norime, kad šie jaunuoliai atrastų savanorystę, sužinotų, kokių privalumų ji gali teikti. Dalinamės savo pačių patirtimi ir padedame tiems žmonėms atrasti skirtingas savanoriavimo galimybes.
Akvile, įsivaizduoju, kad ir pati turite labai nemažą savanorystės bagažą. Ar galėtumėte apie šią patirtį papasakoti?
Taip, pati skirtingose organizacijose savanoriauju jau daugiau kaip 15 metų ir galiu drąsiai teigti, kad savanorystė ir neformalus ugdymas labai padeda jaunam žmogui tobulėti, augti ir susivokti, ko jis nori iš gyvenimo. Pati pradėjau savanoriauti tik mokydamasi antrame universiteto kurse, bet manau, kad jeigu būčiau pradėjusi tą daryti gerokai anksčiau, pavyzdžiui, būdama 15 m., būčiau žymiai atidžiau pasirinkusi savo specialybę ir apskritai įgijusi daug vertingų sąmoningumo pamokų.
Kuo dar savanoriavimas yra vertingas? Kiek naudingas išėjimas iš komforto zonos, kai pasirenkama ilgesnį laikotarpį trunkanti tarptautinė savanorystė?
Savanoriaudamas gauni daug vertingų neformalių pamokų. Tarpkultūriškumas, tolerancija, istorija, geografija – šių dalykų mokaisi ne iš vadovėlių, bet gyvai, keliaudamas ir bendraudamas su skirtingų tautybių, papročių, charakterio žmonėmis. Man pačiai savanorystė viename ekologiniame projekte Vokietijoje suteikė vertingų žinių praplėsdama akiratį apie gamtai draugiškas idėjas, kurios tuo metu Lietuvoje dar nebuvo taip dažnai sutinkamos: šiukšlių rūšiavimas, atsakingas vartojimas, vegetariškas maistas ir pan.
Ar Lietuvos darbdaviai vertina savanorystės patirtį samdydami jauną žmogų?
Mes patys nemažai dirbame siekdami, kad savanorystė Lietuvoje taptų kuo labiau vertinama. Esu tikra, kad po kokių 10-15 metų, kai dabartiniai savanorystės patirtį turintys darbuotojai patys bus įmonių vadovais, požiūris į savanorystę dar labiau pasikeis ir ji taps dar labiau vertinama. Bet žinoma, ir dabar iš tarptautinės savanorystės sugrįžę lietuviai tikrai lengviau susiranda darbą. Buvę savanoriai paprastai turės įdomių kompetencijų, įgūdžių, bruožų, galbūt mokės užsienio kalbą, o visa tai suteikia žmogui pridėtinės vertės. Mano pačios gyvenime savanorystės patirtis buvo žymiai vertingesnė netgi už aukštojo mokslo diplomą.
Ačiū už pokalbį!
Daugiau informacijos apie Europos savanorių tarnybos asociaciją „SALTES” rasite čia.
