Viena iš sferų, kur labai jau įprasta tikėtis nemokamų dalykų yra sveikatos priežiūros sistema. Nors visi juokaujame, kad nemokamai gydydamasis veltui gydaisi, bet visgi poliklinikoje paprašius už ką nors susimokėti, puolame piktintis, grasinti skundais ir skųstis. Ir mano manymu, visa tai dėl to, kad politikai palaiko nemokamos sveikatos priežiūros mitą.
Pirmiausiai susitarkime, ką mes vadiname nemokama paslauga. Visai neseniai viena jaunimo grupė susiorganizavo stovyklą ir paprašė keleto verslininkų (manęs irgi) jiems paskaityti paskaitas. Tas paskaitas visi skaitėme (paslaugas teikėme) nemokamai. Arba pavasarį daug Lietuvos žmonių dalyvavo akcijoje „Darom“. Jei ir jūs ten dalyvavote, vadinasi, savo paslaugas suteikėte nemokamai.
Taigi tai yra nemokamos paslaugos. Tačiau ar sveikatos priežiūros paslaugos taip pat yra nemokamos? Nieko panašaus (tiesą pasakius, ir ačiū Dievui). Sveikatos priežiūros paslaugos kainuoja brangiai. Tai ir pastatai, tai ir įvairūs aparatai/įrengimai/prietaisai, tai ir medikamentai, instrumentai, reagentai bei dar visokiausi dalyk-entai. O kur dar šildymas, apšvietimas, ryšio paslaugos, kompiuteriai ir t. t?. Beje, reikėtų nepamiršti ir darbuotojų, juk jie negali būti gyvi vien šventa dvasia, jiems reikia valgyti, rengtis, kelti kvalifikaciją ir pan. Taigi, sveikatos priežiūra kainuoja labai daug. Tikiuosi dėl to nieks neprieštaraus.
Jeigu sveikatos priežiūros paslaugos kainuoja, vadinasi jos nėra nemokamos. Bet !.. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnis skelbia :
Valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką.
Va čia ir kyla kazusas – juk net LR Konstitucijoje pavartotas terminas „nemokama medicinos pagalba“. Vadinasi, mus privalo gydyti nemokamai. Juk mes mokame mokesčius.
Dalis Lietuvos gyventojų iš tikrųjų moka mokesčius, ir todėl šis straipsnis taikomas būtent jiems: „Valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus.“ Aš manau, kad žodis laiduoja yra kertinis. Mano supratimu, tai reiškia, kad valstybė kompensuos tam tikrą sveikatos priežiūros kainos dalį. Todėl reikia vadinti kompensuojama sveikatos priežiūra.
Koks skirtumas, nemokama ar kompensuojama? Gal kažkam ir ne didelis, tačiau mano manymu – esminis.
Pirma, tai sveikatos priežiūros darbuotojų darbas bus pradėtas vertinti. Nes nemokamas dalykas (darbas) nieko vertas.
Antra, jei kažkas kažką kompensuoja, tai labai normalu ir tikėtina, kad kompensuoja tik tam tikrą dalį iš visų paslaugų. Tokiu atveju būtų paprasčiau nustatyti kompensavimo ribas ir žmonėms/pacientams jas išaiškinti. Pvz.: kai mane kviečiasi kokia nors organizacija paskaityti paskaitą/pranešimą, tai dažniausiai kompensuoja kelionės bei apgyvendinimo išlaidas. Tačiau į šią kompensaciją naudojimasis viešbučio baru (ar mini baru) neįtraukiamas.
Beje, su vaistais jau sistema veikia – yra vaistų kompensuojama dalis ir nekompensuojama. Nori brandinių vaistų – primokėk, o, va, generikas gali būti ir 100% kompensuojamas.
O dabar susidaro problema, kai pacientai įsitikinę, kad jiems viskas priklauso nemokamai. Idealiame pasaulyje, galbūt tai ir įmanoma, tačiau mes gyvename realiame pasaulyje, kur viskas yra ribota (finansiniai ištekliai irgi), todėl valstybė negali visko kompensuoti. Ji kompensuoja tik dalį, būtiną minimumą (tikėkimės, kad tas minimumas yra pakankamas), tačiau jei nori daugiau – susimokėk. Ir ne daktarui į kišenę, bet į ligoninės kasą. Juk sveikatos priežiūros paslaugos nėra nemokamos. Nes su požiūriu viskas nemokamai galima prisigalvoti, kad ir karštų medicinos seselių paslaugos turi būti nemokamos, kaip gydymo dalis.
Ir nereikia apgaudinėt nei savęs, nei kitų. Bet pirmiausia – neapgaudinėkime savęs. Sakykime tiesą.
Mano manymu, pirmiausiai atsakomybę už teisybės sakymą turėtų prisiimti politikai ir valdininkai. Juk jie turi tribūną (ne tik Seimo, bet televizija, radijas, spauda...). Tačiau dauguma politikų neturi atsakomybės jausmo nei už šalies, nei už gyventojų ateitį. Jie ir toliau stengiasi palaikyti nemokamos sveikatos priežiūros mitą, kabindami tautai makaronusapie viską nemokamai. Juk reikia rinktis rinkėjų balsus dar vienai kadencijai, o po to – kaip nors...
Ta pati Sveikatos Apsaugos ministerija ir VLK turėtų aiškiai apibrėžti, kokią kiekvienos sveikatos priežiūros paslaugos apimtį ji kompensuoja, o kas yra papildomi pribumbasai, už kuriuos reikia susimokėt. Tačiau jie ne tik nenustato tokių dalykų, bet aktyviai palaiko viskas nemokamai mitą.
Kuris politikas pirmasis išdrįs viešai pasakyti, kad „nemokama sveikatos priežiūra numirė, tegyvuoja kompensuojamoji sveikatos priežiūra!“?
