vis tik, vis tiktai – geriau nevart. r. „vis dėlto, visgi“: Vis tik (= Vis dėlto) tėvas buvo pasiryžęs išleisti sūnų į mokslus. Vis tik (= Vis dėlto) ir šį kartą nugalėjo vilniečiai. Ir vis tiktai (= Vis dėlto, visgi) ir šiuose namuose yra dūmų.

Ne „visgi“, o „vis dėlto“.