Kelionės - viena nuostabiausių žmogaus patirčių. Pažinti pasaulį galima ir pro ištaigingo automobilio langą, ir minant dviračio pedalus. Kaip keliausi - skonio reikalas. Šią vasarą Romą dviračiais pasiekę alytiškiai už savąją gal kiek ekstremalią - daugumos „normalių” žmonių požiūriu - piligrimų kelionę neagituoja. Vis dėlto jų patirtis įkvepia: sunkumai užsimiršo ir liko pakeliui merkiančiame lietuje ir svilinančios saulės atokaitoje, tad visa kelionė dabar - vienas nuostabus neišdildomas įspūdis.
Devynis kartus pamatuok, dešimtą - balnok dviratį
Prie piligrimų žygio dviračiais į Romą, kurį organizavo viena Varšuvos parapija, devyni alytiškiai prisidėjo Lenkijoje. Į kelią leidosi tuoj po Alytaus miesto dienos, tad viena intencijų, su kuria važiavo, - gimtojo miesto gerovė.
Dviračių entuziastas kunigas Miroslavas Dovda būsimą kelionę apibūdino kaip dvasiškai turiningą, tačiau labai nelengvą fiziškai. Į jo žodžius vertėjo įsiklausyti jau vien todėl, kad kunigas šį maršrutą dviračiu įveikia antrą kartą. Pirmoje savo piligrimų kelionėje į Romą M.Dovda dalyvavo 1996-aisiais, dar studijuodamas, o po 13 metų kelią pakartojo jau su savo mokiniais - piligrimų būryje buvo ir keturi Šv. Benedikto gimnazijos auklėtiniai: Justinas Radvilavičius, Rytis Česnulevičius, Lukas Kašėta, Tomas Daunoravičius.
Jaunimui pravertė tolimų kelionių dviračiais patirties turinčių bendrakeleivių (drauge vyko dar vienas alytiškis Mindaugas Volungevičius, - prieš keletą metų dviračiu numynęs į Briuselį) patarimai.
„Buvome nusiteikę sunkumams, žinojome, kad dviračiu teks įveikti porą tūkstančių kilometrų, tad į pasiruošimą kelionei žiūrėjome labai rimtai. Jau pradėję važiuoti patyrėme, kad esame pasirengę netgi geriau už kelionės organizatorius. Pasiteisino dideli reikalavimai, kuriuos kėliau žygio dalyviams, bandomosios kelionės po Alytaus rajoną, kuriose jie galėjo išmėginti savo ištvermę”, - pasakoja M.Dovda.
Vienas pirmųjų nemalonių kelionės netikėtumų buvo lenkų piligrimus lydinčio transporto gedimas. Alytiškiai darkart galėjo pasidžiaugti savo pasirengimu - Šv. Angelų Sargų parapijos mikroautobusas buvo techniškai tvarkingas, kaitroje ypač pravertė kondicionierius. Tiesa, jo gaiva teko mėgautis neilgai - automobiliu keliautojai įveikė tik keletą iš anksto numatytų ruožų, tunelius, greitkelius, kur dviračiais važiuoti draudžiama.
Dangus negailėjo nei lietaus, nei kaitros
Kelionė iš Alytaus į Romą truko 27 dienas (atgal keliauta automobiliu), per tą laiką piligrimai matė ir šilto, ir šalto tiesiogine šių žodžių prasme.
Pirmas dvi savaites, važiuojant per Lenkiją, Čekiją, Austriją, beveik be perstojo lijo, tačiau tinkamai parinkti specialūs neperšlampami, „kvėpuojantys” dviratininkų drabužiai leido važiuoti visai patogiai. Įvažiuojant į Vieną, piligrimus užklupo toks stiprus lietus, kad kilo potvynis, priemiestis buvo užlietas vandeniu iki šviesoforų. Teko krautis dviračius ir patiems lipti į lydintį transportą.
Antroje kelionės dalyje keliautojus kamavo kaitra, tad svarbiausias rūpestis buvo nenusvilti saulėje, kas keletą valandų teko teptis apsauginiais kremais.
Maksimalus atstumas, kurį piligrimai dviratininkai per dieną įveikė šios kelionės metu, - 185 kilometrai. Tiesa, tai vyko kelionei jau įpusėjus, kai visi buvo atradę individualų važiavimo tempą ir stilių.
„Vienam pasiduoti lengviau, kai važiuoji su draugais, - tai mobilizuoja baigti žygį, pasiekti savo tikslą. Mūsų grupėje buvo vienintelė mergina, Kristina, jinai gerai važiavo, visą trasą laikėsi puikiai, manau, ir todėl, kad buvome būryje”, - pasakoja M.Dovda.
Neabejotinai sunkiausi kelionės etapai buvo kalnai, tačiau ir čia patirti įspūdžiai ryškiausi. Aukščiausias pakilimas, kurį įveikė piligrimai, - 14 proc. įkalnė 10 kilometrų ilgio serpantinu. Ilgas ir status pakilimas tapo tikru išbandymu dviratininkams, tačiau keletas jų vis dėlto įveikė kalną nenulipę nuo dviračių. Pakilus aukštyn, piligrimus dar užklupo ir stiprus lietus, tarsi gamta tądien jiems būtų nusprendusi skirti visus išbandymus.
Suprantama, tokia ilga kelionė dviračiais reikalauja nemenko fizinio pasirengimo, juolab niekas neapsaugotas nuo įvairių netikėtumų ar traumų, todėl visą kelią piligrimus lydėjo medikė. Alytiškiams jos pagalbos neprireikė (M.Dovdai teko nukristi nuo dviračio, tačiau nubrozdinimai buvo nežymūs), o štai lenkams sekėsi ne taip gerai - viena dviratininkė griuvo lygioje vietoje ir susilaužė ranką, jos kelionė ten ir baigėsi.
„Taip jau yra, kad sunkių traumų pasitaiko, atrodytų, nepavojinguose ruožuose. Galbūt tai paaiškinama žmogaus psichologija - kai kyli į kalnus, sudėtingoje trasoje mobilizuojiesi ir tai padeda išvengti nesėkmių”, - svarsto M.Dovda.
Dviračius iškeitė į gondolas
Piligrimų kelionėje alytiškiai patyrė tiek įspūdžių, kad jiems sunku įvardyti ryškiausias akimirkas - tokių buvo be galo daug. Įspūdinga buvo ir gamta (teko nakvoti viename kempinge kalnuose, šalia - tik debesys ir snieguotos viršukalnės, per dvi dienas maudytis dviejose jūrose - Adrijos ir Tirėnijos), ir turistų lankomos vietos (Varšuvos, Vienos senamiestis ir panašiai).
Vieną dieną piligrimai praleido Venecijoje. Žinoma, laikas ten prabėgo labai greitai, visko pamatyti tikrai neįmanoma. Alytiškiai užsuko pasisveikinti į Lietuvos ambasadą ir, žinoma, plaukė gondolomis.
Ypatinga kelionės dalis - šventosios vietos. Didelį įspūdį paliko viršukalnėje įsikūręs Marijos Cel vienuolynas Austrijoje - kažkas panašaus į mūsiškę Šiluvą. Italijoje lankytasi vienuolyne, kuriame šv. Benediktas įkūrė Benediktinų ordiną, - ši vieta labai svarbi Alytaus šv. Benedikto gimnazijos bendruomenei.
Viena įsimintiniausių akimirkų, žinoma, buvo „Viešpaties angelo” malda Šv. Petro aikštėje Romoje, kur piligrimus sveikino popiežius Benediktas XVI.
„Akyliausi alytiškiai netgi sugebėjo mus įžiūrėti televizoriaus ekrane, kai buvo rodoma transliacija iš Šventojo Petro aikštės, matė, kaip mes stovėjome išsirikiavę minioje, laikėme Lietuvos ir Alytaus miesto bei rajono vėliavas”, - pasakoja M.Dovda. Prie lietuvių piligrimų, pamatę trispalvę, priėjo nemažai tautiečių, gyvenančių Meksikoje, JAV, studijuojančių Romoje, domėjosi, kaip jie čia atvyko.
Jaudinantis buvo ir kitas susitikimas su lietuviais. Alytiškių grupė nakvojo Romos pakraštyje ir visai netikėtai įsikūrė kaimynystėje su Kauno sporto mokyklos moksleiviais. Išgirdę, kad sportininkai žais futbolo rungtynes su italais, piligrimai atskubėjo palaikyti tautiečių su trispalve. Ir sirgaliams, ir futbolininkams šis susitikimas buvo labai smagus.
Alytiškiai taip pat dalyvavo mišiose Romos Šv. Petro ir Povilo bazilikoje, aplankė popiežiaus Jono Pauliaus II kapą. Vienas Romoje dirbantis lenkų kunigas keliauninkus pakvietė į svečius pasigėrėti Romos vaizdais nuo savo namų stogo.
Planuoja naujas keliones
Keliautojų skaičiavimu, bemaž mėnesio kelionė dviračiais į Romą kainavo ne taip ir brangiai. Vienam asmeniui ji atsiėjo po 164 eurus už nakvynę (dar tris naktis piligrimai nakvojo nemokamai) ir apie 1500 litų įvairiems kelių mokesčiams bei kitokioms išlaidoms.
Piligrimų kelionė į Romą buvo skirta apaštalo Pauliaus metams baigti, tad alytiškiai savo kelionę ir baigė prie jo kapo Romoje. Kelionės sunkumus palikę pakeliui, namo parsivežė tik teigiamus dalykus ir mintis apie būsimas išvykas.
Kaip pasakoja M.Dovda, kitais metais jie puoselėja mintį savo kelionę skirti Žalgirio mūšio jubiliejui ir baigti Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydį - startuoti Lenkijoje, Soldine, kur žuvo legendiniai lakūnai, paskui nuvykti į Žalgirio mūšio vietą žiūrėti jubiliejinės mūšio inscenizacijos, o vėliau dviračiais grįžti į Lietuvą.
Saulė Pinkevičienė
